Ar lietuviai gaili labdarai?

– Pasiturintys gal ir negaili labdarai, o tie, kurie turi mažiau, manau, neretai susimąsto, ar laukiantys paramos nėra patys dėl savo situacijos kalti. Požiūris į aukojimą priklauso ir nuo, kaip žmogus uždirba pinigus: jeigu pinigai nešvarūs, kažin, ar jais dalinsis. Esu moksleivis ir kol pats neuždirbu – neaukoju, nebent maistu. O labdaros organizacijomis nepasitikiu – manau, kad bent dalį lėšų jos pasilieka sau.

– Žiūrint, kokie lietuviai – turtingi ar paprasti. Manau, kad pasiturintys daugiau aukoja, nes jie paprasčiausiai turi iš ko. Pati aukoju maisto produktais, o televizinėmis akcijomis nepasitikiu. Kas žino, kur nukeliauja tie pinigai. Girdėjau, kad statistiškai lietuviai Europoje aukoja kone mažiausiai, bet kad mes ir gyvename „biedniausiai.“

– Nemanau, nes ir pats negailiu. Aukoju skambindamas, kai vyksta įvairios akcijos, – tai sergantiems vaikams, tai kokiam paminklui. Įprastai skiriu 3–5 eurus. Matyt, daug mūsų tautiečių nori tapti milijonieriais – ir kuo daugiau turi, tuo labiau gaili. Jie ne tik kad neaukoja visuomenės labui, bet dar ir vagia. Man, kaip buvusiam politiniam kaliniui, baisu žiūrėti, kas Lietuvoje darosi.

– Lietuviai – ne tie, kurie spaustų prie savęs pinigą – esame gana dosnūs žmonės. O statistika šiuo atveju nieko neparodo – lietuviai aukoja kitais būdais, tiesiogiai padėdami vieni kitiems, ypač kaimuose. Ir niekas apie tai net nesužino. Nors aukoju įvairiais būdais – per televizines akcijas taip pat – man asmeniškai būtų daug ramiau, jei žinočiau, kam konkrečiai atiteko parama.