Susibūrusios po kunigaikštienės Birutės vėliava

Kretingos parapijos namuose apsilankiusios birutietės: (iš kairės) Sigita Stonkienė, Asta Mordvinukienė, Boneta Baltrūnienė ir Kristina Dregval.

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, tarp kurių – ir dvi mūsų rajono moterys – medikė Boneta Baltrūnienė bei vydmantiškė bibliotekininkė Birutė Trakimienė – pradėjo švietėjišką-pažintinį žygį po Kretingos rajono mokyklas, – šiandieną jos lankysis Vydmantų gimnazijoje.

Iniciatorius – kretingiškis generolas

„Prieš metus Klaipėdoje atgimęs birutiečių sambūris vienija viso regiono karininkų žmonas arba dukteris“, – kalbėjo Klaipėdos regiono birutiečių draugijos vadovė Sigita Stonkienė ir B. Baltrūnienė.

S. Stonkienės vyras Leonas yra atsargos karininkas pulkininkas leitenantas bei Klaipėdos karininkų ramovės vadas, o B. Baltrūnienės vyras Vytautas – pulkininkas leitenantas, Rukloje vadovaujantis Vaidoto batalionui.

Birutiečių sambūris gimė 1922 m., iš Kretingos kilusio Lietuvos kariuomenės įkūrėjo generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus iniciatyva, ir iš pradžių pasivadino Moterų komitetu kariams, ligoniams ir invalidams globoti.

Nuo pat judėjimo pradžios ligi šiol birutietės siekė puoselėti lietuviškas tradicijas, saugoti Lietuvos kariuomenės paveldą, ugdyti jaunimo patriotizmą.

Ši draugija taip pat plėtoja kultūrinę-švietėjišką veiklą, rengia labdaros akcijas paremti skurstančius, nelaimių ištiktus ar nuo karų kenčiančius žmones.

„Mes taip pat užsiimame savišvieta, bendraujame šeimomis: kartu lankome spektaklius, padedame vieni kitiems, švenčiame valstybines bei kitas šventes, rengiame išvykas“, – kalbėjo moterys.

Birutietės ėmėsi iniciatyvos apie savo veiklą papasakoti Kretingos visuomenei: keturios atstovės – be B. Baltrūnienės ir S. Stonkienės dar palangiškė Asta Mordvinukienė bei klaipėdietė Kristina Dregval – jau pabuvojo Pranciškonų gimnazijoje, surengė susitikimą su parapijiečiais.

Birutiečių sambūrio atstovės prieškariu Tilžėje

„Išausta tapatybė“

Anot pašnekovių, birutietės nuo seno rengėsi tautiniais rūbais ir stengėsi propaguoti tautinį kostiumą. Todėl jos ir šiandieną stengiasi puoštis tautiniais rūbais ir siūdinasi juos už savas lėšas.

S. Stonkienė sakė, jog kas trečia Klaipėdos regiono birutietė – sambūris vienija apie 30 moterų – turi pasisiūdinusios autentiškus tautinius kostiumus, ir tuo yra lyderės visoje šalyje.

Šiemet jos, kaip bendrija, dalyvavo Valstybės dienos proga LRT surengtame projekte „Išausta tapatybė“ ir laimėjo 500 eurų, kad vykdytų sambūrio bei tautinio kostiumo sklaidą.

„Mes neatrodome vienodai, kas būdinga etnografinių ansamblių dainininkėms, o kiekviena pasipuošiame savitai, su labiausiai patinkančiu kostiumu“, – S. Stonkienė sakė, kad jas konsultavo tautinio kostiumo dizainerė Elena Matulionienė. B. Baltrūnienė neslėpė, jog iš pradžių negalėjusi apsispręsti, kokį – kretingiškės ar Klaipėdos krašto moters – tautinio kostiumo ji norinti. „Bet pagalvojau, kad esu kilusi iš Kretingos, čia gyvenu ir turiu atstovauti Žemaitijai. Kostiumui pasirinkau tamsias, sodrias žemės spalvas – mėlyną, raudoną. Žemaitėms būdingos mazgu viršugalvyje užrišamos skaros ir gūnios, tik šios kol kas dar neturiu“ , – pasakojo moteris.

Fotografo Igno Stropaus 1930 m. Palangoje darytoje nuotraukoje – birutiečių organizacijos vėliava su kunigaikštienės Birutės atvaizdu.

Birutietės reprezentuoja Lietuvą

Tautinis kostiumas, anot pašnekovių, yra ne tik puošnus ir brangus, bet ir protokolinis rūbas, o ypatingomis progomis galįs tapti ir vakariniu rūbu.

„Įprastai tautiniu rūbu pasipuošiama per valstybines šventes, oficialius renginius ir priėmimus, tačiau jis gali pakeisti ir vakarinę suknelę, tarkim, per gimnazistų išleistuves“, – patikino S. Stonkienė.

Tautiniais drabužiais vilkinčios birutietės reprezentuoja Lietuvą ir parodo pasauliui savo išskirtinumą per užsienio valstybių vadovų priėmimus: „Vykdant rotaciją, mūsų vyrai karininkai pabuvoja JAV, Belgijoje bei kitose šalyse. Ir visuomet savo apranga lietuvės karininkų žmonos sulaukia ypač pagarbaus užsieniečių dėmesio“, – sakė S. Stonkienė. Birutietės turi savo simbolį – sidabrinę segę, vaizduojančią rūtos šakelę. Šį simbolį jos dovanojo ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri yra jų draugijos garbės narė.

*

Švęsdama Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias mirties metines, 1935 m. draugija pasivadino Birutės vardu. Ji turėjo vėliavą – išsiuvinėtą Birutės portretą. Prieškariu birutiečių sambūris vienijo per 600 karininkų žmonų ir dukterų. Sovietmečiu ši draugija buvo panaikinta, tačiau daliai karininkų šeimų pasitraukus į JAV, ji gyvavo ten, kol buvo atkurta Nepriklausomoje Lietuvoje. Šiuo metu organizacija veikia Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje ir Marijampolėje.

Svarbiausia birutiečių šventė – Birutės vardo diena, švenčiama vasario 5-ąją. Lapkričio 23-ąją jos iškilmingai mini Lietuvos kariuomenės dieną, o mūsų regiono birutietės švenčia ir Birutės parko Palangoje dieną.

• Rašyti komentarą (0)