|
|
|
Kretinga traukia migrantus tik iš posovietinių šalių
„Gyvename lyg Dievo užantyje“, – taip situaciją Kretingos rajone, paklausta apie migrantų iš musulmoniškų kraštų judėjimą, apibūdino Kretingos policijos komisariato Migracijos poskyrio vedėja Zita Kontenienė. Atviliojo meilė Kretingos rajone šiuo metu gyvena 112 užsieniečių: atvykėliai iš Rusijos sudaro 80 proc. visų migrantų, taip pat yra iš Ukrainos ir Baltarusijos bei po vieną asmenį iš Gruzijos, Kazachstano ir Uzbekistano. „Emigrantai iš musulmoniškų kraštų – Uzbekistano ir Kazachstano – gana inteligentiški žmonės, galbūt išpažįstantys kitą tikėjimą. Jie yra vedę kretingiškes, laisvai kalba lietuviškai, – vienas iš jų dirba Klaipėdos įmonėje, iš kurios dažnai siunčiamas į užsienį“, – kalbėjo Z. Kontenienė. Jos žiniomis, per paskutinius dvejus metus į Kretingą buvo atvykę ir piliečių iš Irako, Egipto, Turkijos, Pakistano. „Visus juos į Kretingą atviliojo meilė: jie vedė kretingiškes, ir visi – vieni ar su šeimomis – jau grįžę į gimtinę arba išvykę į kitas šalis“, – sakė pareigūnė. Dramatiškos porų istorijos Anot Z. Kontenienės, kiekviena iš šių santuokų – tai atskiros istorijos. Pakistano pilietis 3 metus su šeima čia gyveno, tačiau neradęs darbo, išvyko į Norvegiją. Egiptietis su kretingiške buvo susipažinę Kipre, susituokė, tačiau moteris mirė, ir jis išvyko iš mūsų rajono. Plunksnos verta ir gyventi į Kretingą atvykusios palangiškės kurčnebylės istorija: 2 vaikus auginanti moteris internetu susipažino su irakiečiu – šis taip pat nebylys. Moteris su juo sugyveno dar 2 vaikus, tačiau pora išsiskyrė. Irakiečiui 2014 m. buvo panaikintas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje ir jis iš mūsų šalies išvyko. Laikinas leidimas arba nuolatinio gyventojo statusas Pusė Kretingoje šiuo metu registruotų užsieniečių, anot Z. Kontenienės, turi nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, o kita pusė – laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje. Migrantų gyvenimą Lietuvoje reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Nuolatinio gyventojo statusą dažniausiai įgyja asmenys, Lietuvoje santuokoje išgyvenę 5 metus ir išlaikę lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminą. Populiariausi užsieniečių registravimo atvejai yra santuokos su LR piliete: leidimą gyventi užsienietis gauna tol, kol tęsiasi santuoka, tačiau pas savo vaikus gyventi jis gali neribotą laiką. Leidimą gyventi mūsų šalyje taip pat gauna asmenys, Lietuvoje įregistravę savo įmonę. Šiems asmenims taip pat sugriežtinta tvarka – norintieji Lietuvoje vystyti verslą privalo turėti nemenką pradinį kapitalą. Laikiną leidimą gyventi Lietuvoje gauna ir pagal Darbo biržos kvotas tam tikram laikui įdarbinti asmenys, o taip pat – lietuvių kilmės užsieniečiai. „Tačiau užsieniečiai, per 5 metus sudarę fiktyvias santuokas ar jas nutraukę ir nesugyvenę bendrų vaikų, privalo išvykti iš šalies. O tie, kurie išgyveno 5 metus ir išlaikė lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminą, jau gali prašyti nuolatinio mūsų šalies gyventojo statuso. Ta pati tvarka taikoma ir verslą ilgiau, kaip 5 m., Lietuvoje įsukusiems užsieniečiams“, – paaiškino Z. Kontenienė. * „Kretingoje įsikūrusios Motinos Teresės seserys taip pat tėra laikinos gyventojos – jos vykdo religinę veiklą ir nuolatinio statuso neprašo, nes Kretingoje ilgiau, kaip 5 metus, neužsibūna dėl rotacijos“, – teigė Zita Kontenienė. |
|
