Protas prieš emocijas: kodėl nereikia tikėti tuo, ką galvojame

„Išbandykite paprastą eksperimentą – sunkią dieną, kai vyksta ne patys maloniausi dalykai, bent dvi minutes pabandykite šypsotis mechanine, dirbtine šypsena. Netrukus jūs pastebėsite, kad keičiasi ir jūsų jausena. Kartais toks paprastas, atrodytų, jokios prasmės neturintis fizinis veiksmas pakeičia mūsų vidinius jausmus, kurie lemia mūsų elgesį. Viskas yra susiję“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto medicinos psichologė Alicja Juškienė.

Pasak A. Juškienės, dažnai net nesusimąstome, kad mūsų jausmus sukuria mintys apie tam tikrus įvykius, o ne patys įvykiai. Jausmai aktyvuoja nervų sistemą ir lemia fiziologinį atsaką, todėl tam, kad pasijustume geriau, kartais pakanka emociją atskirti nuo fakto.

Jausmas prišaukia ligą

„Įsivaizduokite, kad įvyko automobilio avarija, kurioje dalyvavo keturi žmonės. Vienas iš jų džiaugiasi, kitas nerimauja, trečias pyksta, ketvirtas liūdi, – mąstymo skirtumus iliustravo psichologė. – Reakcijos skiriasi, nes skiriasi tai, ką žmonės galvoja apie konkretų įvykį. Liūdintis mąsto apie nuostolius, įpykęs – kaltina save ir visą pasaulį, nerimaujantis galvoja, ką pasakys žmona, o besišypsantis tiesiog džiaugiasi, kad liko gyvas.“

Anot A. Juškienės, kiekvienas žmogus aplinkybes mato per tam tikrą savo suvokimo prizmę, kuri nulemia jo mintis, o šios daro įtaką tam, kaip jis jaučiasi. Emocijos veikia ir mūsų fiziologinius pojūčius.

„Mūsų psichinis kūnas, mintys ir jausmai yra neatskiriami nuo fizinio kūno. Jeigu mes liūdime, jaučiame, kaip kūne ima stigti energijos, lyg ant pečių būtų užkrautas sunkus nešulys. Jeigu nerimaujame, visas kūnas įsitempia – pabandykite įsitempti ir taip pabūti nors penkias minutes, kaip jausitės?“ – retoriškai klausė psichologė.

Nors žmogus puikiai pakelia ir net sutvertas trumpalaikiam stresui, A. Juškienės teigimu, ilgalaikė ir nuolat pasikartojanti įtampa alina kūną, naudodama jo resursus. Nuolatinio streso išbalansuotas organizmas lengviau įsileidžia somatinius, psichosomatinius, psichiatrinius susirgimus. Žmonės, kurie nuolat patiria neigiamas emocijas, suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija. Psichologiniai faktoriai yra vieni iš vėžio progresavimą skatinančių veiksnių.

Protas gali atpažinti klaidą

Šioje situacijoje mūsų protas tampa galingu ginklu. Psichologės įsitikinimu, kai žmoguje maišosi ne vienas jausmas, kai jis ne tik nerimauja, bet ir džiaugiasi vienu metu, viskas priklauso tik nuo to, kur nukreipsime savo dėmesį – į pozityvius ar į neigiamus dalykus.

„Kartais mūsų jausmai nepaklūsta protui, o kartais konkrečios situacijos vertinimas priklauso tik nuo to, kaip mes mąstome ir kur mus veda protas, todėl nereikėtų visada aklai tikėti tuo, ką galvojame, nes dažnai mūsų mintys neturi nieko bendro su realybe“, – konstatavo A. Juškienė.

Anot jos, gyvendami esame priversti nuolat interpretuoti ir vertinti savo aplinką, poelgius, įvykius, vadinasi, apsigyvename savotiškoje kreivų veidrodžių karalystėje. Mokslininkai išskyrė bent dešimt žmonėms būdingų mąstymo klaidų – realybės neatitinkančių mąstymo būdų, veikiančių mūsų jauseną ir kasdienį gyvenimą. Pirmas žingsnis į sveikesnį gyvenimą – atpažinti iškreiptas mintis, o tuomet pabandyti su jomis susidoroti.

„Įveikti mąstymo klaidas padeda savos patirties priėmimas, to, ką jaučiame, įsivardijimas, tarsi įteisinimas. Turime nebijoti sau pasakyti – taip, aš liūdžiu, taip, aš nerimauju, taip, aš dabar pykstu. Antra – turime įsisąmoninti, kad tą jausmą sukėlė tik mintis, o ne faktas. Kai suvokiame tai, suprantame, kad mintį galime pakeisti, nes ji nėra realybė“, – kalbėjo A. Juškienė.

Išlikti sąmoningiems

„Pirmiausia, turime pripažinti, kad nesame tobuli, – apie mąstymo klaidų įveikimo strategijas kalbėjo psichologė. – Tokie nėra ir mūsų artimieji ar kolegos. Kiekvieną parlaimėjimą ar nesėkmę derėtų priimti kaip iššūkį. Gebėjimas priimti sunkumus, kaip mus auginančią dirvą, – psichinės sveikatos garantas.“

Besijaučiantiems nieko nesugebančiais nevykėliais A. Juškienė patarė sau įsivardyti tuos dalykus, kuriuos iš tiesų moka: „Jei jūs sugebate savarankiškai apsirengti, pavalgyti, nuvažiuoti iki darbo – tai jau yra nemažai.“

O nerimauti linkusiems žmonėms psichologė linkėjo kasdien ir skirti šiek tiek laiko nerimavimui: „Nustebsite, kas įvyks per tas 15 minučių – greičiausiai nesugebėsite išnerimauti tiek, kiek nusprendėte.“

Specialistės nuomone, mūsų psichinę sveikatą sustiprina gebėjimas džiaugtis mažais pozityviais dalykais, todėl prošvaisčių gyvenime nebematantiems žmonėms ji siūlo rašyti pozityvių patyrimų dienoraštį ir kasdien pasižymėti bent po kelis gerus dalykus.

„Jau po mėnesio suprasite, kiek malonių dalykų nutinka jūsų gyvenime ir tuo pačiu ištreniruosite tą raumenį savo smegenyse, kuris atsakingas už pozityvių dalykų pastebėjimą, – sakė A. Juškienė. –Pabandykite kasdieną būti sąmoningi ir matyti tai, kas yra, o ne kas turėtų būti arba galėtų būti, arba kažkada buvo.“

*

Mokslininkai išskyrė šias mąstymo klaidas

Proto filtras. Kai pastebime tik tai, kas neigiama: kolegė sako, kad šiandien gražiai atrodote, o jūs pastebite tik nubėgusią kojinių akį.

Pozityvių dalykų nuvertinimas. Net jei esate giriamas, kaip puikus specialistas, nurašote tai elementariam mandagumui.

Skubotos išvados. Ateities būrimas ar kito žmogaus minčių spėjimas, įsukantis į išsipildančios pranašystės spąstus: galvojate, jog esate prastas pranešėjas, todėl nerimaujate, kad kalbėdami kažką pamiršite, nerimas išblaško dėmesį ir „susiaurina“ atmintį, dėl to iš tikrųjų kažką pamirštate. Pranašystė išsipildė – jūs išties prastas pranešėjas.

Sureikšminimas. Nesėkmes per daug sureikšminate, o gerus dalykus, atvirkščiai – nuvertinate.

Emocinis mąstymas. Kaip jaučiatės, taip ir yra: jei nerimaujate, vadinasi, susimausite, o jeigu liūdite, jums nesiseks. Būdinga jautresniems žmonėms.

Mąstymas kategorijomis „turiu“ ir „privalau“. Nors remdamiesi šiuo principu vaikus auklėja tėvai ir mokytojai, „turiu“ ir „privalau“ – žmogaus priešai, jų pasekmė – kaltės jausmas. Kai šias prievoles žmogus nukreipia į kitą individą, atsiranda nepasitenkinimo, pykčio ir pagiežos jausmai.

Etikečių klijavimas. Užuot tiesiog įvardiję savo ar kito žmogaus klaidą, klijuojate etiketę: „aš – nevykėlis“, „jis – parazitas“.

Personalizavimas. Esate kaip dauguma, bet save matote blogesniu negu kiti, prisiimate daugiau atsakomybės negu jums iš tikrųjų priklauso.

Mąstymas „viskas arba nieko“. Būdingas depresiškiems žmonėms, negebantiems įžvelgti šimtų pilkų atspalvių tarp juodos ir baltos.

Perdėtas apibendrinimas. Kiekvienas įvykis matomas kaip nesibaigiančios nesėkmių virtinės pradžia: „Jeigu už egzaminą negavau 90 proc., vadinasi, niekur neįstosiu, negausiu darbo, visą gyvenimą būsiu padavėja, mano gyvenimas niekam tikęs“.

• Rašyti komentarą (0)