Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingos kirmėlės pamokė Lietuvą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-11-03
Vandens kokybė šiuo metu itin stebima 6 Kretingos miesto gatvėse, kur daugiausia individualių namų.

Penktadienį įvykusiame posėdyje geriamojo vandens būklei Kretingoje aptarti Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus neslėpė, kad Lietuvos respublikinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius dėl abejingo požiūrio į Kretingoje susidariusią situaciją ir neveiklumo didelių pretenzijų turi Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Normantui Žeimiui. „Šios tarnybos atsakomybė vis dėlto turėjo būti didelė“, – direktoriaus žodžius pakartojo A. Vinkus.

Reikalaus atsakomybės

Pats N. Žeimys posėdyje nedalyvavo, o „Pajūrio naujienų“ pakalbintas kritikos savo adresu nekomentavo.

Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas posėdyje patikino, kad atsakomybės bus pareikalauta ir iš bendrovės „Kretingos vandenys“ atsakingų darbuotojų.

Anot direktoriaus, su jo pavaduotojo Povilo Černeckio vadovaujama darbo grupe, sprendusia kirmėlėmis užkrėsto vandentiekio problemą, tuo pat metu dirbo vidaus auditoriai – jiems buvo pavesta patikrinti įmonės „Kretingos vandenys“ bendrosios tvarkos aprašus, vidaus darbo taisykles. „Gal per vėlai, bet supratom, kad Savivaldybei ši bendrovė yra svarbi taip, kaip Lietuvai atominė elektrinė“, – palygino V. Domarkas.

Vanduo gerėja

Maždaug pusmetį kirmėlių varginamiems Kretingos žmonėms pagaliau – geros naujienos: anot Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Reginos Slušnienės, tyrimų rezultatai džiugina, geriamasis vanduo atitinka visus higienos normos reikalavimus. Specialistės teigimu, chloravimo proceso pradžioje buvo juntama chloro smarvė, o pastaruoju metu ir jos neliko. Pastarąjį kartą vanduo tyrimams buvo imtas iš „karščiausių“ vartotojų nurodytų vietų – K. Čepulio ir Guobų akligatvių.

„Guobų akligatvio vandentiekio tinklų filtre per 4 dienas gyvų uodo trūklio lervų nepasirodė.

K. Čepulio akligatvyje, kur dar nebuvo II vandens tinklų chloravimo etapo, pakeitus filtrus, per dieną viena lerva išlindo“, – sakė R. Slušnienė.

Jau ne viename tokiame posėdyje rajono Savivaldybėje dalyvavusi ir reiklumu rajono valdininkams išgarsėjusi, nekokybiško vandens tiekimą nutraukti anksčiau grasinusi Lietuvos respublikinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė neabejojo, kad gerų rezultatų pasiekta profesionalų rūpesčiu. Anot jos, prie to daug prisidėjo patirties šioje srityje turintis praeityje buvęs sanitarijos gydytojas-higienistas Antanas Vinkus. Jam paraginus, ir sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Černeckis.

„Susėdom visi prie bendro stalo ir, remdamiesi svariais savo bei mokslininkų argumentais, pagaliau atradome sprendimus“, – sakė D. Švelnienė.

Įsibaugino chloro

Pavaduotojos žodžiais, pirmiausia buvo įvertinta situacijos valdymo rizika, tačiau ir toliau būtina neprarasti budrumo, o ateityje, prieš prasidedant uodų sezonui, užkirsti kelią bet kokiai jų patekimo į vandens tinklus galimybei.

D. Švelnienė akcentavo ir kaip svarbu apie tai, kas vyksta, informuoti visuomenę. „Kaip bebūtų – visi mes tarnaujame vartotojams, jie yra aukščiau mūsų“, – pabrėžė ji.

Anot pavaduotojos, daugelis Kretingos gyventojų įsibaugino dėl sveikatai galinčio pakenkti chloro pertekliaus vandenyje. „Vertinu kaip žmogus, daug skaitantis specialiosios literatūros, kaip dalyvaujantis Europos Komisijos posėdžiuose – pavyzdžiui, ir tortams kepti balinamuose miltuose nustatyta atitinkama chloro norma, o Kretingos vandenyje jo yra žemiau metodo atlikimo ribos – iki 0,03 miligramo“, – aiškino D. Švelnienė.

Jos teigimu, iš pamokų mokomasi – analogiškai vandentiekio tinklai bus valomi bei dezinfekuojami kitais metais, ir, beje, ne vien tik Kretingoje, o visose šalies savivaldybėse.

Meras Juozas Mažeika pripažino, jog tai, kad Kretinga tapo precedentu, jo nedžiugina, tačiau nėra to blogo, kad neišeitų į gera – Lietuva įgyja naują patirtį. „Keičiasi klimatas, atsiranda ir nepageidaujamų reiškinių, jie verčia imtis priemonių“, – sakė J. Mažeika.

Tinklai plaunami naktį

Paprašytas išdėstyti, kokius darbus bendrovė pastarosiomis dienomis atliko pagal vandens tiekimo sistemos apsaugos nuo biologinės taršos priemonių planą, „Kretingos vandenų“ vadovas minėjo, jog vandens rezervuarai pakartotinai išplauti ir dezinfekuoti, pakeisti jų dangčiai, ant avarinio persipylimo linijų montuojami atbuliniai vožtuvai, o vandens tiekimo sistemos magistraliniame tinkle įrengtos 8 hipochlorito įterpimo vietos, per kurias dezinfekuojami tinklai. Anot G. Valinevičiaus, kad nekeltų nepatogumų gyventojams, vandentiekio tinklai plaunami ir chloruojami naktimis.

Iki spalio 29 d. dezinfekuota ir išplauta 29 km didelio bei 32 km mažesnio diametro vamzdynų. Po kiekvienos procedūros imami mėginiai – iš 28 visi atitiko higienos normas.

G. Valinevičius akcentavo, kad mechaninio valymo filtrai įrengti ir vizualiai stebima 6 vietose: K. Čepulio aklg. Nr. 9, Guobų aklg. Nr. 2, Melioratorių g. 77, Lankų g. 17, Jauryklos g. 6 ir Parko g. 9.

„Pavienių gyvių dar pasitaiko, tačiau situacija aiškiai gerėja“, – sakė direktorius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas