|
|
|
Atkreipė dėmesį į karjeros ugdymo svarbą
„Norime, kad šis projektas taptų alternatyva LITEXPO studijų parodai“, – ambicingų ketinimų neslėpė spalio 16 dieną vykusios aukštųjų mokyklų parodos ir projekto KARJERA‘15 vadovas Laurynas Puidokas. Šiemet Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvykusi mokslo paroda sulaukė per 2000 dalyvių, kurie buvo ne tik supažindinti su Lietuvos aukštosiomis bei profesinėmis mokyklomis, įtraukti į naudingų paskaitų sūkurį, bet ir turėjo galimybę dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.
Paroda STUDIJOS užaugo, grįžo nauju vardu KARJERA‘15 ir šiemet sulaukė apie 30 Lietuvos, užsienio aukštųjų mokyklų, 10 profesinių mokyklų, įvairių mokslo inovacijų atstovų bei daugybės smalsių jaunuolių iš visos Lietuvos: Klaipėdos rajono, Kretingos, Palangos, Skuodo, Mažeikių, Plungės, Rietavo, Šilutės mokyklų. Projekto KARJERA‘15 naujovė –įrengta „Ekspozicijų centro“ profesinio mokslo ir inovacijų erdvė, kurioje sulaukta daugelio Klaipėdos regiono profesinių mokyklų, įvairių įstaigų, organizacijų ir įmonių, pristačiusių savo veiklą. Renginio tikslai išties neeiliniai: ne tik suteikti moksleiviams progą domėtis Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studijų programomis, gauti reikiamą informaciją apie tarptautinio mobilumo galimybes, bet ir ugdyti jaunų žmonių karjeros valdymo įgūdžius, stiprinti verslumą bei lyderystę. KARJERA‘15 šiemet siūlė keturias veiklas: savanorių parengimo mokymus, metodines paskaitas apie efektyviausius jaunuolių profesinio orientavimo būdus rajono pedagogams, studijų parodą ir karjeros naktį. Pastarasis renginys sutraukė per 100 jaunuolių. L. Puidokas teigė besidžiaugiantis, jog šia projekto veikla susidomėjo toks didelis motyvuotų žmonių skaičius. Anot jo, paskaitas „Karjeros naktyje“ vedę lektoriai taip pat buvo itin maloniai nustebinti, nes tokios aktyvios publikos nesitikėjo. Tikisi pakeisti situaciją „Tęsti ir tobulinti“, – kalbėdamas apie savo tikslus, susijusius su projektu KARJERA‘15, pabrėžė L. Puidokas. Anot jo, svarbiausia – kad šis renginys išaugtų taip, jog naudos gautų ne tik J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviai, bet ir viso rajono jaunuoliai. L. Puidoko teigimu, šiemet tikėtasi ir ruoštasi sulaukti dar didesnio dalyvių skaičiaus: „Galbūt renginys vyko per anksti, o galbūt informacija, nors jos buvo daugiau, sklido per lėtai. Gaila, kad kai kurios mokyklos neatvyksta į renginį, nors ir yra kviečiamos, žiūri į tai, kaip į mokyklos reklamą, o ne kaip į naudingą projektą karjeros ugdymui.“ Pasiteiravus apie ugdymo karjerai skiriamą dėmesį Kretingos rajone, L. Puidokas situaciją įvertino neigiamai. Anot projekto KARJERA‘15 vadovo, pasibaigus Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projektui, skirtam gerinti šioms sąlygoms, baigėsi ir ugdymas karjerai. L. Puidoko teigimu, šiuo metu dešimtokai pamokas renkasi pagal tai, kas, jų nuomone, atrodo lengviau, o dvyliktokai taip pat vis dar nesuvokia, jog jau privalo apsispręsti, ką veiks gyvenime. „Su projekto partneriais pastebėjome, jog studijų mugės metu karjeros konsultacijų erdvėje 85 procentus apsilankiusiųjų sudarė dvyliktokai“, – kalbėjo L. Puidokas. Kad pagerintų ugdymą karjerai, jaunuoliai patys imasi iniciatyvos – kadangi atsirado Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimas, planuoja teikti paraišką dėl ugdymo karjerai būrelio atsiradimo Kretingoje. L. Puidokas prisipažino, jog vis dar sprendžiama, kokiu būdu šis būrelis turėtų veikti, tačiau tikino nestokojantis ambicijų vykdyti ugdymą karjerai ne tik Kretingoje, bet ir visame rajone. „Tikimės, kad šiai iniciatyvai padės ir Švietimo skyrius“, – teigė L. Puidokas. Teisinga lyderystė „Dažnai sakau, jog jūs, jauni žmonės, besidomintys, svarstantys, ką pasirinkti, turite būti tie, kurie privalo kelti begalę klausimų“, – teigė paskaitą apie lyderystę parodoje KARJERA‘15 vedęs LCC tarptautinio universiteto atstovas Emilis Gricius. Anot jo, svečiai, lankantys įvairias gimnazijas ir mokyklas, sakosi turį didelį žinių bagažą, todėl jaunimui belieka drąsiai kalbėti, nerimti, gebėti užduoti jiems rūpimus klausimus. E. Griciaus teigimu, dažnai sakoma, jog turime mokytis iš kitų ir nesistengti būti geresniais už juos, tačiau daugelis tai pamiršta ir vis vien trokšta būti pranašesniais. „Puiku turėti žmogų, kuris mus įkvepia, kurio gyvenimas daro nemenką įspūdį ir mes visada galime iš jo mokytis“, – dėstė lektorius. Pasak jo, kad ir kaip bebūtų gaila, dauguma žmonių, užimančių svarbias pareigas, aukštumų siekia ne dėl to, jog nori svaraus pokyčio ar trokšta kažką pakeisti, bet todėl, kad turėtų galimybę vadovauti ir pasiekti finansinę nepriklausomybę. Anot E. Griciaus, esame atpratę mąstyti, trokštame rezultatų ir tam tikros patirties, visai nesuvokdami, kam mums to reikia: „Už kiekvieno klausimo „kodėl to nori?“ turi būti tikslus paaiškinimas. Visi lyderiai privalo turėti principus. Juk jei esi šalies vadovas, tavo pareiga – suvienyti visą valstybę ir padaryti taip, kad jos žmonės jaustų, jog jais kažkas rūpinasi.“ E. Griciaus įsitikinimu, lyderystė – tai savęs išdalijimas tiems, kurie seka jūsų pėdomis, mokymas ir ugdymas jų pačių naudai. Savo paskaitą lektorius baigė britų autoriaus mintimis, prisipažindamas, jog tikisi, kad tai susirinkusiuosius privertė bent šiek tiek susimąstyti apie tikros lyderystės tikslus ir principus: „Šiuolaikinis jaunas žmogus yra tas, kuris labai nori laisvės be jokių apribojimų, nori malonumų, bet be jokių pasekmių, jis nori gyvenimo be jokio pasišventimo, o labiausiai – kalbėjimo, bet be jokios tiesos.“
Nijolė BERTAŠIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
