Šiltas ruduo – per menkas klimato kaitos argumentas

Kai ruduo dar lepina šiltais ir ramiais orais, o praėjusi vasara buvo pilna staigmenų – prisiminkime kad ir gabalais iš dangaus kritusius ledus, – pradedame ne tik spėlioti, kokia bus žiema – smalsu, ko galėtume laukti iš gamtos, kokių netikėtumų mums ruošia šiltėjantis klimatas ir negi kada nors Lietuvoje visiškai išsitrins ribos tarp metų laikų...

Šiltas ruduo – per menkas argumentas kalbant apie klimato kaitą: globaliems pokyčiams reikia tūkstantmečių, netgi milijonų metų.

„Tai, kas šiandien vyksta mūsų akyse – kai maišosi metų laikai, kai pastebimai šiltėja, – galima sakyti, kad tai – visiškai nereikšmingi ir nesvarbūs dalykai, tai nėra globalu, palyginti su tuo, ką apskritai yra išgyvenusi Žemė, kurioje palankios, netgi idealios sąlygos žmogui atsirasti ir gyventi susikūrė per milijardus metų – skaičiuojama, kad Žemei šiuo metu yra 4,6 mlrd. metų“, – teigė įžvalgomis apie šiltėjantį klimatą sutikęs pasidalinti Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytojas Vilius Adomaitis. Jo pastebėjimu, prieš 800 mln. metų Žemę sukaustė ledas, ir tai truko apie 200 mln. metų. Tada vidutinė temperatūra Žemėje buvo nuo 20 iki 50 laipsnių šalčio, tačiau gyvybė – įvairios bakterijos – reiškėsi. „Nuo didžiausio atšalimo jau 600 mln. metų vyksta atšilimas, ir mes dabar tarsi stovime ant jo paskutinio laiptelio. Per tą laiką buvo ir atšalimų, ir atšilimų: tarkim, prieš 55 mln. metų atšilo iki 24 laipsnių šilumos, o vandenyno lygis pakilo 73 m nuo dabartinio lygio. Jeigu pažvelgsime, kas dėjosi prieš 25 mln. metų, tai sužinosime, kad įvyko laikinas atšalimas ir Antarktida pradėjo dengtis ledu. Po to vėl atšilo, o mes gyvename dar prieš 3 mln. metų prasidėjusiame mažojo ledynmečio periode, per kurį buvo visko – į Lietuvą kelis kartus buvo atslinkę apledėjimai, o prieš 1 tūkst. metų mūsų kraštuose derėjo vynuogės, taigi buvo šilčiau negu dabar“, – paaiškino mokytojas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad mums ne taip ir lengva suvokti tą laiką, kurio reikia vienokiems ar kitokiems reiškiniams įvykti, susiformuoti. Kai Lietuvoje buvo šilta ir joje augo vynuogės, vikingai iš Islandijos patraukė į Grenlandiją – salą, kurią jie pavadino Žaliąja ir kurioje augino bei ganė gyvulius. Kai apie XIV a. prasidėjo mažasis ledynmetis, vikingai iš tos salos suskubo pasitraukti, nes buvo per šalta, o Baltijos jūra užšaldavo. V. Adomaitis sakė, jog gana įdomu žiūrėti į to meto flamandų dailininkų paveikslus, kuriuose menininkai piešė Olandijos žiemą – čiuožyklas, rogėmis besivažinėjančius žmones, užšalusius kanalus. „Gi XX a. klimatas vėl šyla, ir tai vyksta nuolat. Kodėl taip yra ir ką apie tai sako mokslas?“ – pasvarstė mokytojas, įvardinęs 4 veiksnius, turinčius įtakos atšalimui ar atšilimui. Visų pirma, tai priklauso nuo Saulės spinduliuotės stiprumo kitimo, arba Žemės ašies pasvirimo kampo kitimo. Šis reiškinys – ilgalaikis, formuojasi ir vyksta milijonus metų. Ne ką mažiau trunka ir žemynų judėjimas iš vienos vietos į kitą – dėl žemyninių dreifų temperatūra gali kilti 20–30 laipsnių šilumos. Šimtus tūkstančių metų trunka ir Žemės orbitos ekscentriškumas – priartėjimas prie Saulės arba nutolimas nuo jos. „Ketvirtasis veiksnys – tai ugnikalnių išsiveržimai, asteroidų smūgiai, stiprus Saulės aktyvumas ir žmogaus įtaka, kurią mes per savo neigiamą veiklą galime sulėtinti arba pagreitinti. Bet ar spėsime savo amžiuje pamatyti globalių pokyčių? Kas į tai galėtų atsakyti“, – kalbėjo V. Adomaitis, nepritardamas isterijai, keliamai dėl klimato atšilimo. Anot jo, ji pasitarnauja pinigų mašinai įsukti – kartais gamtosauginės programos yra sukuriamos išskirtinai savanaudiškais tikslais.

• Rašyti komentarą (0)