|
|
|
Orus stebi paprastais prietaisais
Nors Lietuvos hidrometeorologijos stotis turi modernią kompiuterizuotą įrangą, tačiau konkrečiose vietose orai stebimi paprastais, iš pirmo žvilgsnio – netgi primityviais, prietaisais. „Taip yra patikimiau, nes paprastume ir yra visas sudėtingumas“, – tikino nuosavame sklype, Bajoruose, įrengtame stebėjimo poste orų kaitą jau aštuntus metus fiksuojantis Kazimieras Jurkaitis.
Patys pasirinko vietovę Masyvų į žemę 1,5 m aukštyje įsmeigtą inkilą primenantis įrenginys matuoja oro temperatūrą visą parą: aukščiausią – dienos, žemiausią – nakties ir konkrečiu momentu. Tuo tikslu „inkile“ įtaisyti trys masyvūs termometrai. Kitas, didelę iš skardos išlankstytą tulpę primenantis, įrenginys matuoja drėgmę: „Vandens lašai ar rūkas krinta ant „žiedlapių“ ir suteka į viduje įtaisytą kolbą, kurią išėmus, pasimato, kiek drėgmės susikaupė per dieną ar per naktį. Tuos duomenis rytą 8 val. jau privalau perduoti į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos padalinį Šilutėje, antrąkart duomenis siunčiu 21 val. vakare“, – tvirtino kretingiškis hidrometeorologas stebėtojas. „Orų karalienės Audronės Galvonaitės žmonės patys važinėjo po apylinkes ieškodami tinkamos vietos, susirado mus ir įsiprašė, kad leistume čia įrengti postą, nes tiko vieta – aplink nėra aukštų namų, prietaisų neužstoja medžiai, teko nukirsti tik vieną obelį. Įkalbėjo, kad su žmona Brigita būtume orų stebėtojais – fiksuotume prietaisų rodmenis ir informaciją perduotume jiems“, – tvirtino kretingiškis. Prietaisus hidrometeorologijos tarnybos specialistai sykį per metus patikrina laboratorijose ir uždeda ant jų plombas. Vasaromis, tvirtino vyras, nėra sudėtinga patikrinti prietaisų rodmenis, tačiau žiemą šis procesas – gerokai sudėtingesnis: „Kai lauke 20 laipsnių šalčio, reikia skubėti tirpdyti sniegą, kad išmatuotum oro drėgnumą, nes duomenys turi būti perduodami labai tikslūs.“ Žiemą K. Jurkaitis trimis liniuotėmis, pažymėtomis specialiomis padalomis, susmeigdamas jas trikampiu atitinkamu atstumu, išmatuoja sniego storį vietovėje, apibūdina jo būklę.
Malūnėliu tikrina srovę Kasryt K. Jurkaitis taip pat stebi ir Akmeną: matuoja jos temperatūrą, srovės greitį, renka duomenis apie dugno ir augmenijos būklę. Tam jis turi žvejo batus, siekiančius kone juosmenį. Avėdamas jais brenda kelis metrus nuo pakrantės, kad galėtų specialiu upės tekėjimo greičio matuokliu, primenančiu malūnėlį, stebėti Akmenos srovę. „Šio prietaiso principas toks: nuleidi malūnėlį ligi upės paviršiaus, srovė jį pagauna ir pradeda sukti, o iš malūnėlio signalas nueina į matavimų dėžę, kuri ir užfiksuoja parodymus“, – kalbėjo kretingiškis. Kai vandens lygis Akmenoje pakyla ar stipriai atvėsta vanduo ir įbristi į jį tampa sudėtinga, K. Jurkaitis naudoja tą pačią įrangą nuo tilto, ją prisitvirtinęs prie keltuvo. Kiekviena atkarpa nuo tilto, tvirtino jis, skiriasi vandens lygiu, todėl matuojama slenkant tiltu kas pusę metro. „Aš dirbu juodą darbą, o mano pateiktus duomenis tarnyba apdoroja kompiuteriais. Jie stebi orus ir savo prietaisais – generatoriais, bet pasitaiko, kad jie nusenka, todėl ir nori patikimos, taip sakant, gyvos informacijos. Ją sulygina ir vėliau man atsiunčia darbo įvertinimą, ar viską tiksliai išmatavau“, – kalbėjo vyras, džiaugdamasis, jog jo darbas gerai įvertinamas. K. Jurkaičiui tenka kas rytą po 2 km apeiti Akmenos pakrantes ties Bajorais, apžiūrint, ar nėra bebrų užtvankų, o jas aptikus – išardyti.
Stebina šiltas spalis Matuodamas orus, K. Jurkaitis pastebi juos kasmet šylant. „Kur tu, žmogau, prieš 20 metų būtum matęs tokį šiltą spalį – perlipome jau antrą dekadą, o lapai ant medžių tebekabo, dieną temperatūra peršoka per 10 laipsnių. Toks jausmas, tarsi orai būtų pasislinkę visu mėnesiu“, – stebėjosi jis pats. Drėgmės mūsų krašte, anot Kazimiero žmonos Brigitos, atsakingos už duomenų buhalteriją, – kasmet taip pat mažėja: „Šis spalis – itin sausas. Kiek metų dirbu, nėra tekę girdėti, kad žmonės beveik perbristų Nemuną ir pasiektų kitą jo krantą Sovietske, kaip buvo šią vasarą.“ Sutuoktiniai, paklausti, kiek galima pasitikėti viešomis orų prognozėmis, atsakė: „Meteorologai gana tiksliai apskaičiuoja orus pagal judančias sroves, tačiau ima ir netikėtai nusisuka vėjas. Ir aš pats skėsčioju rankomis: planuoju dirbti darže, turėjo šviesti saulė, o vėjas ėmė ir atpūtė lietaus debesis“, – juokėsi K. Jurkaitis. Jis tęsė toliau: „Būna, kad gamta iškrečia tikrų kuriozų, tarkim, kruša su ledais šią rugsėjo 1-ąją mieste kai kur sudaužė šiltnamius, apgadino automobilių stogus, o pas mus nebuvo išvis nieko.“ Po uraganų jam taip pat tenka apvažiuoti artimiausias vietoves ir pranešti apie situaciją: kur nuplėšyti stogai, stendai, išversti medžiai ar nulaužytos šakos. * Kazimiero Jurkaičio žiniomis, Kretingos rajone esą 2 orų stebėjimo postai: vienas jo sklype, Klaipėdos gatvės gale, o kitas – Kartenoje. Iš viso Žemaitijoje veikia 13 tokių postų.
|
|
