|
|
|
Kad nenusikalstų – pakanka pokalbio
Šeši motyvuojantys susitikimai – tiek, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyriausiojo specialisto dr. Vaido Viršilo teigimu, užtenka, kad trečdaliu sumažėtų tikimybė nusikalsti dar kartą. Ir tai – tik vienas nuo 2006 m. Lietuvoje vykdomos elgesio pataisos programos „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ pliusų.
Poveikis įrodytas moksliškai Teisės pažeidėjų elgesį kontroliuojančios ir socialinę bei psichologinę pagalbą jiems teikiančios Probacijos tarnybos atstovo V. Viršilo žodžiais, elgesį keičiantys užsiėmimai į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų ir jau kelerius metus taikomi, remiantis Kanados, Anglijos, Švedijos, JAV ir kitų progresyvių valstybių patirtimi. Viena jų – iš Švedijos kalėjimų departamento įsigyta šešių susitikimų elgesio pataisos programa „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ (EPP), vykdoma motyvuojančio interviu metodu, kurio tikslas – didinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Šią psichinės sveikatos intervenciją Probacijos tarnyba ir su ja bendradarbiaujančios įstaigos taiko, dirbdamos su įvairius nusikaltimus įvykdžiusiais žmonėmis: nuo linkusių savintis, kas jiems nepriklauso, iki galinčių atimti gyvybę. Pasak V. Viršilo, visiems jiems tam tikru gyvenimo laikotarpiu turi būti duodama galimybė įrodyti, kad gali gyventi visuomenėje ir nebūti atskirti. „Suvokimas, kad nusikaltimus įvykdžiusiems žmonėms labiausiai reikalinga socialinė ir psichologinė pagalba, atėjo palaipsniui ir prie to labai prisidėjo kriminologų bei psichologų atlikti tyrimai, kuriuose jie aiškinosi, kokios intervencijos yra efektyviausios, keičiant nusikalstamą žmonių elgesį, – sakė V. Viršilas. – Beveik 120 skirtingų tyrimų su 117 tūkst. tiriamųjų atvejų apibendrinusi analizė parodė, kad keičiant nusikalstamą elgesį, efektyviausias veiksnys, kurio efektyvumas siekia apytiksliai 44 proc., yra būtent kognityvinės elgesio programos.“ Tik šiek tiek mažesnį – 42 proc. poveikį – turi socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai, tuo tarpu susilaikymas nuo narkotikų vartojimo – vos 14 proc., o žmogaus užimtumas – 13 proc. „Tyrimas parodė, kaip klystama, daug dėmesio skiriant moralinio turinio neturintiems sportiniams renginiams, futbolo, krepšinio varžyboms, užsiėmimams gryname ore – tai turi tik 1 proc. teigiamos įtakos keisti nusikalstamą elgesį, – atskleidė V. Viršilas. – Paskutiniai tyrimai rodo, kad tokie užsiėmimai turi net neigiamą įtaką nusikalstamam elgesiui, nes į komandas suburti nusikalsti linkę žmonės geba organizuotis ir vykdyti daugiau nusikaltimų negu iki tol. Ypatingai jautrūs – jauni žmonės.“ Recidyvas sumažėja triskart „Dirbdami su nusikaltusiais žmonėmis, žinome, kad mūsų įstaiga yra tik išorinis motyvuotojas, – programos prasmę aiškino V. Viršilas. – Tačiau mes tikimės, kad išorinė motyvacija po užsiėmimų taps vidine motyvacija. Siekiame, kad nuo to, jog mes norime, kad žmogus nebevykdytų nusikalstamų veikų, žmogus pereitų prie savarankiško noro nebedaryti nusikaltimų.“ Pasak specialisto, EPP gali būti taikoma visoms teisės pažeidėjų kategorijoms, tačiau ji ypač veiksminga priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar įvykdžiusiems daug nusikalstamų veikų. „Didžiausia teisės pažeidėjų kategorija, su kuria susiduriame šiai dienai, – smurtautojai artimoje aplinkoje. EPP jiems tinka. Susitikimuose smurtautojai motyvuojami nebekelti rankos, o jų tolimesniuose planuose, kuriuos jie sudaro paskutinio EPP susitikimo metu, atsiranda tokie veiksmai, kaip vizitai pas psichologus po vieną arba drauge su sutuoktiniu“, – tikino V. Viršilas. Specialisto teigimu, kalbant apie smurto atvejus, visa psichoterapijos esmė susiveda į siekį padaryti taip, kad žmogus daugiau kalbėtų ir mažiau veiktų, kad išdiskutuotų kuo daugiau variantų ir taip apsisaugotų nuo neapgalvotų sprendimų: „Smurtautojas yra išmokęs negalvoti, jis – veiksmo žmogus. Todėl EPP užsiėmimų tikslas – priversti jį galvoti.“ V. Viršilo duomenimis, 2014 metais EPP dalyvavo 486 žmonės, 354 iš jų užsiėmimų ciklą užbaigė iki galo. Anot specialisto, statistiniai rodikliai džiugina – programos dalyvių recidyvas siekia apie 3 proc. per pirmuosius metus nuo paleidimo į laisvę, vadinasi, jie nusikalsta tris kartus rečiau negu programoje nedalyvavę žmonės. „Tai – puikus rodiklis, suvokiant, kad už jo yra realūs žmonės su savo šeimomis, rūpesčiais ir skausmais, – įsitikinęs V. Viršilas, kurio nuomone, ne mažiau svarbu – ir tai, kad susitikimuose žmonės motyvuojami nesustoti pusiaukelėje ir toliau spręsti savo problemas, pavyzdžiui, kreiptis į priklausomybių centrus. – Yra manančių, kad nusikaltimą įvykdę žmonės iš karto turėtų keliauti į anoniminių alkoholikų ar narkomanų klubus, tačiau motyvuojantys užsiėmimai tam ir skirti, kad pats žmogus savyje atrastų norą keistis, kad pats susidarytų planą, kaip šių pasikeitimų gali pasiekti. Ir jie turi daug didesnę reikšmę, negu sudaryti specialistų.“ Kliūtis – mokamos paslaugos EPP užsiėmimai šiuo metu vykdomi visose Lietuvos probacijos ir įkalinimo įstaigose. Anot V. Viršilo, 2013–2014 metais Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje apmokyti 29 specialistai, atstovaujantys 10 bendradarbiaujančių institucijų – psichikos sveikatos, socialinių paslaugų centrams, visuomenės sveikatos biurams. Įstaiga nuolat vykdo supervizijas jau apmokytiems specialistams. „Vien šių metų balandį Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje buvo apmokyta 16 specialistų ir savanorių iš anoniminių alkoholikų, narkomanų klubų“, – sakė V. Viršilas. Probacijos tarnybos specialisto teigimu, tapti šios programos savanoriu ir taip prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo gali kone kiekvienas norintis – kursai Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje vykdomi nemokamai. „Programa yra akredituota ir nieko nekainuoja – Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba mokymus vykdo nemokamai. Todėl jeigu kuri nors įstaiga jaučia, kad jai praverstų EPP specialistai, tereikia kreiptis į Probacijos tarnybą“, – patarė V. Viršilas. Tarnybos planuose – ne tik noras plėsti bendradarbiaujančių įstaigų tinklą, ruošti jų specialistus vykdyti tolimesnę nusikaltusių asmenų reabilitaciją po motyvavimo, bet ir kognityvinės elgesio pataisos programos „One to one“ („Tik tu ir aš“) mokymai. „Esminė kliūtis, vykdant EPP, – ši paslauga psichikos sveikatos centruose yra mokama, todėl į juos galime nukreipti tik tuos žmones, kurie yra įgalūs susimokėti. Esame daug kalbėję apie tai, kad galbūt būtų įmanoma finansuoti šiuos užsiėmimus per projektines veiklas ar bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir taip atrandant išteklių nusikaltimų prevencijai, tačiau kol kas išeitis nėra rasta, – apgailestavo V. Viršilas. – Buvo iškelta idėja EPP prilyginti psichologo konsultacijai, mat socialiai draustam asmeniui yra numatyta 10 nemokamų psichologo konsultacijų, tačiau EPP nėra įrašyta į psichologo paslaugų sąrašą ir negali būti taip traktuojama.“ * Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui, taikant nusikalstamas veikas padariusiems asmenims jų integracijos į visuomenę poreikius atitinkančias, racionalias ir humaniškas socialinio, edukacinio, teisinio poveikio priemones. Kognityvinis – besiremiantis pažinimu, žinojimu, gebėjimu pažinti.
|
|
