|
|
|
Gravitacinių bangų beieškant
Pranciškonų gimnaziją aplankęs šios mokyklos alumnas Ronaldas Macas – dabartinis astrofizikos studentas. Iš Šventosios kilęs vaikinas dalijosi ne tik gyvenimo bei mokslų patirtimi Škotijoje, ten jauną žmogų supančiomis praktikos bei karjeros galimybėmis, tačiau ir savo asmeniniais pasiekimais ir tikslais astrofizikos srityje.
Pasirinkti nebuvo sudėtinga „Jei tik nori, kiekvienas gali studijuoti ir gerą išsilavinimą gauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – teigė vaikinas, pats po mokyklos baigimo nusprendęs mokslus tęsti svečioje šalyje. „Nors Lietuvoje teoretinė fizika yra aukšto lygio, tačiau gilintis į astrofiziką galima tik nuo trečio kurso, lankant pasirenkamąsias paskaitas, – pasakojo R. Macas. – Kitas svarbus pasirinkimo kriterijus – nemokamas aukštasis mokslas Škotijoje. Atsidūriau Glazgo universitete, nes jis puikiai reprezentuoja Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sistemos pranašumus: profesionalūs dėstytojai ir aukšta studijų kokybė – universitetas patenka į 100 geriausių pasaulio universitetų reitingą, universiteto miestelis su fakultetais, valgyklomis, muziejais ir klubais, pagirtini sporto kompleksai, daugybė tarptautinių studentų ir, be abejonės, studijos anglų kalba.“ Magistrantūroje studijuojantis fizikas pasakojo, jog stojant į užsienio universitetą pasisekimą lemia ne tik tvirtas motyvacinis laiškas, tačiau ir spėjamieji egzaminų rezultatai, kuriuos reikia pateikti kartu su prašymu. „Jie turi būti itin tikslūs, – kalbėjo R. Macas. – Mat pateikdama pasiūlymą dėl stojimo, mokslo institucija gali reikalauti tokių pačių ar net aukštesnių egzaminų balų.“ Svarbu nepasiduoti pagundoms R. Macas apibūdino eilinę savo dieną: „Paskaitos kasdien trunka 4–5 val., tačiau tai dar nereiškia, jog tuo visas mokymosi procesas ir baigiasi. Norėdamas pasiekti gerų rezultatų, studentas turi mokėti dirbti savarankiškai. Reikia priprasti, jog akademinei veiklai per savaitę būtina skirti apie 40 val.“ Vaikinas džiaugiasi, jog mokslus labai palengvina kvalifikuoti bei draugiški dėstytojai, kurie ne tik moka bendrauti su jaunuoliais, bet ir pateikia lengvai prieinamą ir susistemintą informaciją. Vis dėlto yra nemažai faktorių, kurie padeda atlaikyti akademinį krūvį: „Atostogos Škotijos universitete yra gerokai ilgesnės, negu Lietuvoje. Sudėjus per visus metus gaunamą laisvą laiką, jis užsitęsia iki 6 mėnesių.“ Atsipalaiduoti Ronaldui padeda ir šalia universiteto esantis modernus sporto kompleksas: „Jame sudarytos puikios galimybės fizinei veiklai, nuo aukščiausios klasės sporto įrenginių iki gana prieinamos kainos – visų metų abonementas kainuoja 50 svarų.“ R. Macas neneigė, jog pragyvenimas Škotijoje – brangus. Anot vaikino, daugiausia kainuoja būstas – apie 870 eurų, todėl dauguma studentų jį dalijasi su kitais. Didelių pinigų nereikia bent jau vadovėliams – pats vaikinas per visus metus pirko tik 1 knygą, už kurią sumokėjo 40 svarų. Būtent dėl nemažų išlaidų dažnas studentas stengiasi susirasti darbą. „Atlyginimai yra pakankamai dideli, todėl, savaime suprantama, jog kiekvienas gali susivilioti pinigais ir užmiršti mokslus. Todėl labai svarbu išlaikyti santykį tarp darbo ir studijų“, – kalbėjo Ronaldas, prisimindamas keletą pažįstamų, kuriems nepavyko to padaryti. Kai ką ne tik gauni, bet ir prarandi „Per penkerius mokslų metus Škotijoje pažinau apie 70 ten besimokančių lietuvių, nors ir numanau, jog Glazgo universitete jų yra bene 120“, – teigė R. Macas. Vaikinas mano, jog vis daugiau studijomis užsienyje susigundžiusių abiturientų renkasi Škotiją dėl Anglijoje pakilusios aukštojo mokslo kainos. Buvęs Pranciškonų gimnazijos mokinys teigė, jog jaunuoliui tobulėti Škotijoje yra suteikiamos visapusiškos galimybės, jam tereikia jomis pasinaudoti. Anot jo, šioje šalyje žmonės yra motyvuoti tobulėti ir siekti geresnių rezultatų, todėl Škotijoje yra daug sunkiau išsiskirti iš minios negu Lietuvoje. Studentas atviravo, jog pasirinkimas išvykti iš Lietuvos turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių: „Studijuojant svetur prasiplečia akiratis, susidaro visiškai kitoks požiūris į pasaulį bei, savaime suprantama, atsiranda daug galimybių užmegzti naujas ir įdomias pažintis. Tačiau kartu iškyla ir didelė rizika prarasti ryšius su žmonėmis, likusiais namie.“ Didelę reikšmę turi ne tik teorija Kelių valstybių universitetuose įgytas žinias pritaikęs realiam darbui R. Macas pabrėžė tokios patirties svarbą: „Praktiką atlikau Lietuvoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienoje šalyje susipažinau su savo srities profesionalais, įgavau naujų idėjų ir savarankiškumo.“ Paskutinę praktiką R. Macas atliko Makso Planko gravitacinės fizikos institute Hanoveryje, Vokietijoje, kur nagrinėjo įvairių modelių efektyvumą, siekiant aptikti besitęsiančias gravitacines bangas. Joms aptikti naudojami superkompiuteriai, kurių išlaikymas kainuoja šimtus tūkstančių eurų per metus, o paprasto modelio duomenų analizė gali trukti mėnesius, todėl efektyvumas yra labai svarbus. „Nekalbant apie profesionalią patirtį, Vokietija įsiminė kaip labai graži šalis su daug žalumos, patogia dviračių infrastruktūra ir darbščiais žmonėmis“, – kalbėjo fizikas. Atsiveria naujas pasaulis R. Macas jau kurį laiką savo dėmesį bei darbą skiria gravitacinių bangų nagrinėjimui. Jo teigimu, šis fizikinis reiškinys yra artėjanti mokslinė revoliucija, kurią galima sulyginti su atomine fizika. Pats parašęs straipsnį apie šį fenomeną, pašnekovas teigė, kad: „Bet koks greitėjantis objektas, jeigu jo judėjimas negali būti apibūdintas tam tikromis simetrijomis, praras energiją, spinduliuodamas gravitacines bangas. Aplinkinis pasaulis atrodytų visai kitaip, stebint gravitacines bangas. Ironiška, bet juodosios skylės būtų vieni iš ryškiausių kūnų danguje. Vis dėlto mes gravitacinių bangų neaptinkame, – kodėl? Pagrindinės to priežastys yra aplinkos triukšmas ir didelis atstumas – problemos, kurias, tikimasi, išspręs atnaujinami detektoriai.“ Tokie detektoriai jau pradėjo veikti praėjusią vasarą, o mokslininkai, anot R. Maco, pirmųjų signalų tikisi sulaukti per metus: „Ar gravitacinės bangos pakeis mūsų gyvenimą taip, kaip elektromagnetinių bangų naudojimas moksle ir buityje, parodys tik ateitis. Pirmaisiais dešimtmečiais tiesioginės naudos sulauks nebent astrofizikai ir bendrosios reliatyvumo teorijos šalininkai. Tikėkimės, kad jau netrukus galėsime pažvelgti į gravitacinių bangų pasaulį.“
Eglė DIRMEITYTĖ
|
|
