Kryžiaus kelio stotis patikėjo palangiškei

Kryžiaus kelio stotimis šį rudenį naująją Kūlupėnų Šv. Motiejaus bažnyčią ketina papuošti palangiškė dailininkė Gražina Oškinytė. Keturiolika liaudiškai vadinamųjų stacijų, įrėmintų tarsi koplytėlės, bus įkurdinta ant abiejų bažnyčios sienų, erdvėse tarp langų.

Gražinai Oškinytei stacijos – įdomus jos kūrybos iššūkis.

Juto vedžiojant ranką

„Kryžiaus kelio stotis tapau pirmąkart, – prisipažino garsi Lietuvos menininkė, pastelės meistrė ir grafikė, heraldikos kūrėja ir skulptorė, sklandymo Lietuvoje pradininko bei sklandytuvų konstruktoriaus Broniaus Oškinio duktė 73-jų G. Oškinytė. – Priėmiau pačiai netikėtą iššūkį ir dabar turiu jį įvykdyti“.

Menininkė sakė, jog, pasiryžus sukurti Kryžiaus kelio stočių ciklą, jai teko studijuoti nemažai ikonografinės medžiagos. „Vis tikrinau save – ar įveiksiu, ar galėsiu, kad šis darbas nebūtų per jėgą. Tačiau pradėjus pirmąjį etapą – kai piešiau eskizus, pati nustebau – pajutau, kad kažkas iš vidaus mane stumia, skatina, savaip vedžioja mano ranką. Ir kai eskizus parodžiau Kūlupėnų bažnyčios klebonui Mindaugui Nausėdai bei kolegai, bažnyčios projektą sukūrusiam architektui Leonui Mardosui, kuris man ir patikėjo šį darbą, įgijau drąsos, nes jie pritarė ir laimino mano tolimesnius darbus“, – pasakojo G. Oškinytė.

Ankstesnės jos darbų temos buvo dažniau baltiškos, susijusios su gamta, o ir piešti menininkė mėgsta pieštuku ir pastele ant popieriaus. „Šįkart man patikėtas darbas – absoliučiai kitoks technikos ir temos prasme. Stacijas tapau akrilu ant drobės, jose vyrauja labiau kanoninės spalvos – raudona, mėlyna, ruda, balta, nors šiaip jau mėgstu švelnių spalvų dermes“, – prisipažino kūrėja.

Vaizdai iš eskizų popieriuje netrukus iškeliaus ant keliskart didesnių drobės gabalų.

Kristaus tipažas – iš tautodailės

Palangiškės kuriamas Kristus labai priartėjęs prie liaudies skulptūroje vaizduojamo tradicinio Rūpintojėlio. „Norėjosi, kad Kristus būtų artimas žmonėms visomis prasmėmis: kaip ir jie – liūdintis, kenčiantis, kryžių nešantis ir mirtį sutinkantis už visų nuodėmes“, – kiekviename paveiksle besikartojantį Kristaus tipažą apibūdino G. Oškinytė.

Kol kas menininkė iš eskizų ant drobės perkėlė tik dvi pirmąsias Kristaus kančios stotis. „Šį savitą darbą įsivaizduoju lyg susigyvenimą su knygų, kurias teko apipavidalinti, personažais“, – kalbėjo kūrėja, prisipažindama, jog jai teko apipavidalinti nemažai edukacinio pobūdžio knygų, vaikiškų leidinių, albumų.

Ji neslėpė, kad stacijas kuria nuo vasaros vidurio, tačiau joms neskiria viso kūrybinio laiko – dar dalyvavo Mingės ir Šventosios pleneruose. „Kūlupėnų bažnyčios stacijos – pirmasis mano kūrybinis krikštas, bet šiandien jas jau matau kitaip, galėčiau ir norėčiau Kristų pavaizduoti kitaip“, – kūrėja mano, kad šis darbas tarsi išprovokavo jos kūrybinį potencialą nukreipti ir kita, negu buvo įprasta, linkme.

Menininkė tikino, kad jos kuriamų stacijų stilius labai susišaukia su langų, tarp kurių jos bus įkurdintos, vitražais. Vitražus Kūlupėnų bažnyčioje sukūrė jos studijų Vilniaus dailės institute draugas Bronius Bružas.

Kūlupėnų bendruomenės pastatytos bažnyčios centrinį altorių sukūrė kūlupėniškis medžio meistras Antanas Lubys, o du kryžius išdrožė taip pat vietinis kryždirbys Liudas Šopauskas.

• Rašyti komentarą (1)