„Klaistos“ žodis – pavėjui

Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės akivaizdoje renovuojamuose Kretingos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose Savanorių g. Nr. 47 bei Topolių aklg. Nr. 10 iki sutartos datos įsipareigojęs „paleisti“ šildymą generalinis rangovas Klaipėdos įmonė „Klaista“ pažado netesi.

„Jei neįsijungtume tepalinių radiatorių, butuose būtų per šalta. Labiausiai išgyvename, kad nesusirgtų mažiukai mūsų vaikai“, – sakė jaunos mamos Indrė Urnikytė (kairėje) ir Gintarė Narvilienė.

Gelbsti radiatoriai ir saulė

Nors Savanorių g. šildymas turėjo būti įrengtas vakar, kad nestirtų, gyventojai dieną leido įsijungę tepalinius radiatorius arba pro langus gaudydami saulę.

„Kol kas, kai lauke nešalta, ir mums didelės bėdos nėra, svarbiausia, kad vaikai nesirgtų“, – atviravo pusės metų sūnų bei trejų dukrą auginanti Indrė Urnikytė. Jos šeima šiame bute – tik nuomininkė, todėl jauna moteris teigė apie statybininkų atliekamus darbus daug informacijos neturinti, esą renovacijos reikalais rūpinasi pati buto šeimininkė. „Be radiatoriaus, žinoma, ir mes jokiu būdu nebegalėtume išsiversti, ypač kai šeimoje yra mažametė dukra. Santechnikai, negali sakyti, po truputį judinasi, jie bent pastangas rodo, tačiau „Klaistos“ statybininkų kokias dvi savaites nė akyse neregėjome“, – apgailestavo kita tame pačiame name gyvenanti jauna mama Gintarė Narvilienė.

O dar vienai kaimynei Aldonai Nissan klausimas, ar neima pyktis, kad rangovas nevykdo duoto pažado, ir žmonėms kurį laiką dar teks gyventi šaltai, sutiko šypsodamasi. „Kad jau net nebepikta. Santechnikai po truputį kala, plaka, skyles gręžia, vamzdžius kaišioja... Aš apskritai manau, jog pati renovacijos programa mūsų valstybėje nuo pradžios iki galo yra neteisinga. Na, juk negalima pradinių apyvartos lėšų neturinčių statybininkų priversti pasirašyti darbų sutartis, kaip yra dabar, o paskui laukti, kas bus toliau“, – sakė ji.

Anot moters, apmaudžiausia, jog Savanorių g. 47-ojo namo gyventojai buvo pirmieji, sutikę savo būstą renovuoti, tačiau liko paskutinėje vietoje ir, jų įsitikinimu, su pačia silpniausia statybos kompanija.

Jono Tumos bute plušėjo bendrovės „Vakarų santechnika“ vyrai. Šeimininkas bent juos pagyrė.

Statybininkai – kaip rogėmis per smėlį

„Jeigu statybininkai dirbtų taip, kaip santechnikai, šiandien savo name jau gyventume ir šiltai, ir jaukiai“, – neabejojo ir Jonas Tuma, kurio bute vakar nuo ryto kaip tik ir plušėjo subrangovo įmonės „Vakarų santechnika“ darbininkai. O „Klaistos“ statybininkai gegužę esą apšiltino vieną namo galą, ir tuo viskas pasibaigė. „Jų ir šiandien, kaip matot, čia nėra“, – kalbėjo vyras. Anot pašnekovo, kai tik gyventojai dėl statybininkų nerangumo sukelia didesnį triukšmą, šie pasirodo, porą dienų padirba ir vėl dingsta kaip į vandenį.

J. Tumos nuomone, nors namas – gyventojų, į renovacijos reikalus jie įtraukiami per mažai, esą problemas dažniausiai sprendžia vien tik bendrovė „Kretingos komunalininkas“ su Savivaldybe.

„Nesuprantu, kaip galėjo „Klaista“ vėl tapti konkurso nugalėtoja? Juk, kiek žinome, broko buvo pridariusi renovuojant Kretingos ligoninę“, – stebėjosi J. Tuma.

Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas pripažino, kad iš generalinio rangovo pusės nėra to tempo, kurio Savivaldybė norėjo ir kurį bendrovės „Klaista“ direktorius Laimutis Ignatavičius susirinkime dalyvaujant aplinkos viceministrei pažadėjo.

„Vakar kalbėjausi ir su rangovo, ir su subrangovo atstovais. Naujas šilumos mazgas šiame name dar nebaigtas įrengti, tai užtruktų dar keletą dienų. Todėl aptarėme galimybę laikinai naudoti senąjį šilumos mazgą, ir šilumą, jei tik technologinės galimybės leis, šiomis dienomis pradėti tiekti bent jau atskirose laiptinėse, kuriose tai įmanoma“, – sakė V. Domarkas. Anot jo, vėliau, sulaukus vėl šiltesnių orų, porai dienų name šiluma būtų išjungta ir būtų įrengtas naujasis šilumos mazgas.

Kretingos rajono Savivaldybei bendrovė „Klaista“ – gerai pažįstama. Ji yra renovavusi Simono Daukanto pagrindinę mokyklą, Jurgio Pabrėžos gimnaziją, stačiusi Kartenos kultūros namus, du kartus renovacijos darbus atlikusi Kretingos ligoninėje.

„Šiai įmonei iš tikrųjų turėjome priekaištų dėl ligoninės fasado tinkavimo darbų, broką statybininkai daugmaž pataisė. Bet didžiausia problema yra su daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, kadangi įmonė neturi apyvartos lėšų“, – teigė administracijos direktorius.

Pasak V. Domarko, konkursą organizavo Savivaldybės paskirtas gyvenamųjų namų renovacijos administratorius „Kretingos komunalininkas“. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą jis privalėjo rinktis mažiausią kainą pasiūliusią, kvalifikacijos reikalavimus atitinkančią statybos bendrovę.

„Neatsitiktinai susitikimo su aplinkos viceministre metu aš ir kalbėjau apie tai, kad tie kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti gerokai aukštesni ir kad konkursų nelaimėtų silpnos, apyvartos lėšų neturinčios organizacijos“, – įsitikinęs direktorius.

• Rašyti komentarą (2)