|
|
|
Be lyderio kooperatyvai –tik svajonėse
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius neslėpė apmaudo, kad Plungėje vykusioje Žemaitijos zonos konferencijoje, kurios tema – smulkiųjų ir vidutinių ūkių situacija bei kooperacija, turėjo dalyvauti vien su salantiškiu Stasiu Kaniava. Smulkiesiems dėmesio – per mažai „Nebuvo jokio viešumo, nors tarp šios konferencijos organizatorių – ir Lietuvos žemės ūkio ministerija“, – apgailestavo R. Skiparius. Jis pats teigė apie renginį iš Kretingos rajono žemės ūkio skyriaus specialistų sužinojęs jo išvakarėse. „Apsidžiaugiau, kad drauge ir važiuosime, tačiau išgirdau atsakymą, jog jie nė vienas judintis nežada“, – teigė pašnekovas. R. Skiparių skaudina tai, kad rajone veikiančioms žemdirbiškoms organizacijoms smulkieji ūkininkai ir kooperatyvai neva rūpi mažiausiai. Ir R. Skiparius, ir Stasys Kaniava teigė su pavydu žiūrėję, kaip konferencijoje naudingų žinių sėmėsi Plungės, Skuodo, Telšių žemės ūkio skyrių atstovai, ir galės jas paskleisti žemdirbių bendruomenėms. „Mūsiškiams, matyt, tik tie stambieji ūkininkai terūpi. O juk tie stambieji ir taip klesti – gauna geras išmokas, grūdus parduoda užsieniui“, – sakė R. Skiparius. Jo nuomone, kaimą į viršų patemptų, gyvybingu padarytų būtent šeimos ūkiai – tėvams investavus, baigę mokslus, veiklą tęsti grįžtų jų sūnūs ir dukros. Konferencijoje kretingiškiai teigė klausęsi ne tik naudingų paskaitų apie kooperacijos tendencijas ir galimybes bei ką smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtrai ir kooperacijai skatinti žada Kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, bet susipažinę ir su kooperatyvus jau įsteigusių žmonių patirtimi. R. Skipariui ir S. Kaniavai įspūdį paliko žemės ūkio kooperatyvų „Lietuviško ūkio kokybė“, taip pat „Eko Žemaitija“ veikla. Kviesis ir į Kretingą „Sutarėme, kad šių kooperatyvų direktorius Mindaugą Maciulevičių ir Kristiną Lukoševičiūtę kviesimės į Kretingą, prašysime pasidalinti patirtimi, o patys su šeimos ūkininkų atstovais pasimokyti važiuosime į Telšius“, – sakė R. Skiparius ir S. Kaniava. „Eko Žemaitija“ kooperatyvas, kuriame yra 40 narių, pernai perdirbo 160 t pieno, ekologišką produkciją, pavadintą „Linkėjimai iš kaimo“, tiekia ir didiesiems prekybos centrams. O kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“ kaimo bendruomenės aktyvistai, parašę projektą ir gavę europinių pinigų, įsteigė tuščiose nenaudojamose vaikų darželio patalpose Marijampolės rajone, kepa paklausą turinčius sausainius. Paklaustas, kas trukdo kooperatyvą steigti pašnekovams patiems, R. Skiparius atviravo jau turįs karčios patirties su anksčiau įsteigtu pieno kooperatyvu, kuris esą dėl vieningos kooperatyvų politikos nebuvimo sužlugo. „Pajūrio naujienų“ paklausta, kodėl Žemės ūkio skyriaus specialistų nesudomino R. Skipariaus minima konferencija, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė nustebo. „O kodėl mes būtinai turėjome važiuotį į šį renginį, kodėl – ne į kitą? Plungėje konferencija vyko iškart po mūsų Derliaus šventės, todėl mes ir pasirinkome kitą, patogesnį, variantą – spalio 14 dieną dalyvausime Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kur taip pat bus diskutuojama apie smulkiųjų ūkių perspektyvas Lietuvoje“, – sakė vedėja. Ž. Seniūnienės nuomone, niekas „iš viršaus“ kooperatyvo neįsteigs, jeigu patys ūkininkai to nenorės, nesiims iniciatyvos ir nepritrauks bendraminčių. O bendraminčius pritraukti gali tik asmenybės, kuriomis jie pasitiki. * 2014–2020 metų programiniu laikotarpiu numatyta įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemonę „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ (veiklos sritis – „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“, toliau – GGOĮŽŪS priemonė); sudaryti palankias galimybes kooperatyvams dalyvauti kitose Programos priemonėse. Programos priemonės GGOĮŽŪS tikslas – žemdirbių bendradarbiavimo ir kooperuotos veiklos skatinimas. Numatyta, kad gamintojų grupių (organizacijų) pripažinimas turi būti vykdomas verslo plano pagrindu; parama teikiama 5 metus nuo pripažinimo gamintojų grupe (organizacija) dienos; didžiausia galima viešosios paramos suma už vienerius veiklos (verslo plano įgyvendinimo) metus visais atvejais negali viršyti 100 tūkst. Eur; parama yra proporcingai mažėjanti: viešoji parama už pirmuosius, antruosius, trečiuosius, ketvirtuosius ir penktuosius veiklos metus neturi viršyti atitinkamai 10, 9, 8, 7 ir 6 procentų metinės parduotos produkcijos vertės tais metais; prioritetas bus teikiamas pareiškėjams, sudarytiems iš ekologinės gamybos ūkių, ir pareiškėjams, sudarytiems iš gyvulininkystės ūkių, taip pat daugiau dalyvių turintiems pareiškėjams; GGOĮŽŪS priemonei įgyvendinti numatyta 1 tūkst. 788 mln. Eur.
|
|
