Dar vienas žemės ir kaimynų bendrystės derlius

Mylėti žemę, dirbti ją ir dalintis tuo, ką ji mums dovanoja, tradiciškai Kretingos rajono žmones kvietusi Rudens derliaus šventė praturtino ne tiek daržo ir sodo gėrybėmis ar tautodailininkų rankų darbo stebuklais, kiek šypsenomis, geru žodžiu, artumu ir šiluma.

Į Rudens derliaus šventę susirinkusiuosius sveikino pirmieji rajono valdžios asmenys, Seimo ir kitų institucijų atstovai.

Ūkininkaujantiems ir kuriantiems grožį

Derliaus simbolio – duonos – pašventinimu iškilmingą šventės ceremoniją pradėjęs Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas, raginęs nepamiršti padėkoti visų gėrybių autoriui Dievui, uždavė toną išties derlingai apdovanojimų tiradai.

Lyg iš gausybės rago šiemet šventėje pasipylė ir garbingų svečių. Sveikinti tautos ant scenos lipo rajono vadovai – meras Juozas Mažeika, jo pavaduotoja Danutė Skruibienė, Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Šventės tradiciškai nepraleido Premjero patarėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis Antanas Vinkus, į šventę atvyko Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Seimo narės Jolita Vaickienė ir Agnė Bilotaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis bei kitų institucijų atstovai.

Žemės ūkio ministrė apdovanojimus įteikė dviem rajonui nusipelniusiems ūkininkams: Kūlupėnų seniūnijos ūkininkui Antanui Duobliui – už gyvulininkystės ūkio plėtrą bei aktyvią bendruomeninę veiklą ir Darbėnų seniūnijos ūkininkui Povilui Mickui – už iniciatyvą ir darbštumą, plėtojant augalininkystės ūkį.

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą perdavęs A. Vinkus įteikė specialią Premjero nominaciją Kretingos verslo ir technologijų mokyklai – už nuopelnus rengiant naujus specialistus šalies ūkio sektoriui. Dar viena dovana iš A. Vinkaus rankų iškeliavo ūkininkui Giedriui Lukauskui, vystančiam gyvulininkystės ūkį. Trečioji – sodmenų augintojai Onutei Petravičienei.

Derlinga šventė buvo ir „Gražiausių sodybų 2015“ nominacijų. Mero padėkos raštais, atminimo dovanomis, „Agrochemos“ ir kitų šventės rėmėjų įsteigtais prizais apdovanotos: Renatos ir Stanislovo Bružų sodyba Salantų seniūnijoje – už sodybos dekoratyvumą, novatorišką sutvarkymą ir pritaikymą aktyviam poilsiui, Onos Kaupienės sodyba Darbėnų seniūnijoje – už lietuviškumo puoselėjimą, gražinant ir pavyzdingai prižiūrint sodybos aplinką, Danutės Radžiuvienės sodyba Imbarės seniūnijoje – už grožio idėjų puoselėjimą pavyzdingai prižiūrint ir tvarkant sodybos aplinką, Irenos ir Rimanto Mickų sodyba Kartenos seniūnijoje – už gėrio, grožio idėjų puoselėjimą, dermę ir harmoniją gražinant sodybos aplinką, Vilijos ir Vlado Baltuonių sodyba Kretingos miesto seniūnijoje – už novatorišką, modernų požiūrį į kuriamą aplinką, grožio sklaidą ir originalumą puoselėjant bei gražinant namų aplinką, Dalios ir Romualdo Breiterių sodyba Kretingos seniūnijoje – už gebėjimą skirtingiems gamtos kūriniams surasti tinkamą erdvę ir puoselėjamą sodybos aplinką, Liudo Diekonto sodyba Kūlupėnų seniūnijoje – už mažosios architektūros pritaikymą kraštovaizdyje, įkvėpimą seną sodybą prikeliant naujam gyvenimui, gamtos grožio puoselėjimą sodyboje „Medeinės gojus“, Rimos ir Sigito Kupšių sodyba Žalgirio seniūnijoje – už dekoratyvią aplinką, želdinių įvairovę, puoselėjamą sodybos aplinką bei kuriamą gamtos ir žmogaus darną.

Pirmąkart šventėje prisistatė ir Kretingos policijos komisariato pareigūnai, kvietę laimėti atšvaitą, pasimatuoti priešriaušinius rūbus, pasižymėti savo dviratį ar pasitikrinti blaivumą.

Latviai pridėjo „šarmo“

Apdovanojimų ceremoniją taikiai apjungė pašventintos duonos dalybos. Ją žmonės siuntė vieni kitiems, dalindamiesi po riekę, kaip sotaus ir švento gyvenimo palinkėjimą. Kad sotesnė duona būtų, miestiečius ir svečius šokdino Kretingos rajono kultūros centro liaudiška kapela „Šukupis“, Kūlupėnų ir Rūdaičių skyrių liaudiškos kapelos, Panevėžio rajono kolektyvas „Nešpietni bernai“ bei Edmundo Kučinsko pasirodymas. Nors netrūko ir lietuviško tautinio šėlsmo, savitumo šventei pridėjo svečiai iš Latvijos: Kultūros centro „Rekova“ vokalinis ansamblis bei jaunimo šokių kolektyvas „Bitit‘ matos“, Ligatnės savivaldybės šokių kolektyvas „Zeperi“, Koknesės savivaldybės šokių kolektyvas „Irši“ ir Jekabpilio savivaldybės kolektyvai „Solis“ bei „Laude“.

Ir latviškai, ir lietuviškai kretingiškius sveikinę Vilakos, Ligatnės, Jekabpilio bei Koknesės savivaldybių atstovai neslėpė geros nuotaikos, džiūgavo atvežę lietuviams saulės ir šiek tiek ugninių lašų.

Netrūko latviškos dvasios ir mugėje. Iš Vileko miesto atvykusios Andra Kornejeva ir Valentina Beča pristatė savo rankų darbo beržinius papuošalus, sveikuoliškas uogienes, muilus, įdarytus gamtos dovanomis – viskas natūralu ir be jokios chemijos. Ilgiausia eilė vinguriavo prie latviško brandinto ir įvairiais prieskoniais – pomidorais, ožrage ar žolelių mišiniu – pagardinto sūrio „Ievas siers“.

Lietuvių ir latvių giminystę buvo galima atsekti juvelyro Gunaro Berzino iš Rygos papuošaluose. Į šventę pakviestas Kretingoje gyvenančių draugų, daugiau negu 25 metus kuriantis vyras tikino, kad tautiniais motyvais ir simbolika alsuojantys papuošalai Latvijoje išpopuliarėjo prieš penkmetį, kai žmonės ėmė ieškoti glaudesnio ryšio su praeitimi. Dėmesio Gunaras tikino sulaukęs ir Kretingoje – juk dauguma ženklų, kaip ir saulės motyvas, artimas tiek latviams, tiek lietuviams.

Penkiolika metų ožkas ir avis auginanti Maja Sedalė iš Salantų krašto ragino skanauti šviežio, brandinto, su prieskoniais kepto ožkų sūrio, o jos draugė Rita Dobrovolskienė – iš kaimiškų kiaušinių ir grietinės keptų spalvingų grybukų.

Ar iš balos tas skanumas...

Kad derliaus šventė – dar ir pilvo šventė, abejoti neleido savo aruodų turtus demonstravę ūkininkai ir prekybininkai, pardavinėję kone viską: mėsą, sūrį, duoną, medų, riešutus, daržoves, vaisius bei juos užauginančius vaismedžius ir vaiskrūmius.

Brandinto, kepto su prieskoniais ir šviežio ožkų sūrio kvietė ragauti Maja Sedalė iš Salantų krašto, šventėje įsikūrusi kartu su Rita Dobrovolskiene, gundžiusia namie keptais biskvitiniais grybais su pabarstukais.

Keletą gražuolių žąsų atsivežęs ūkininkas Ramūnas Vilčinskas praeiviams siūlė pirkti ne tik jas, bet ir tai, kas prie jų tinka: pašarinių burokų, bulvių, grūdų, naminių miltų. Čia pat iš jų vyrai kepė blynus ir siūlė atviroje ugnyje pakaitintų zefyrų.

Kaip visada smagiai nusiteikusi Padvarių socialinės globos namų komanda į mugę atvežė savo šiltnamio gėrybių ir pačių gamintos moliūgienės su slyvom – stiklainis jos atiteko ir žemės ūkio ministrei.

Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė, pati taip pat stojusi prie prekystalio, tikino, kad kūlupėniškiai užaugino visko – nuo pieno gaminių iki lietuviškų arbūzų, kuriuos jau nebe pirmus metus sugeba užauginti Laima ir Mintautas Margiai.

Puikiu citrinos pakaitalu ir vitamino C šaltiniu – svarainiais bei jų sultimis – tradiciškai prekiavo Danutė ir Juozas Šopagos. „Tai šimtaprocentinis ekologiškas augalas. Svarainių sultys bet kur gali pakeisti citriną – salotose, marinuojant burokėlius, sriubai parūgštinti, mėsai marinuoti, ypač vištienai“, – sakė D. Šopagienė.

Savo derlių mugėje demonstravo ir Vydmantų bendruomenės pirmininkė Augustina Urbienė su kolegėmis, atgabenusi aviečių, šviežių ir džiovintų spanguolių, karčiųjų pipirų, šokoladinių, vanilinių mėtų, bazilikų ir kitų prieskonių.

Akys raibo ir nuo pačių įvairiausių dekoratyvinių augalų. Tačiau kone trisdešimt metų apželdinimu ir augalų auginimu užsiimančių kūlupėniškių Justino ir jo sūnaus Artūro Jurkų žodžiais, retas kuris mugėse parduodamus augalus pats ir išpuoselėja – dažniausiai siūlo importinius, o kretingiškiams labiausiai patinka spygliuočiai ir gėlės, taip pat perka skiepytus, gražiai karpytus, koloninius augalus.

Prie savo žąsų įsitaisęs ūkininkas Ramūnas Vilčinskas praeiviams siūlė pašarinių burokų, bulvių, grūdų ir čia pat keptų blynų bei zefyrų.

Nuo prijuosčių iki masažinių pagaliukų

Trečius metus į mugę atvykstantys Augutis ir Rasa Andriušiai iš Tauragės ir šįsyk nenusivylė –akmeninius bumbulus, metalu puoštas vorų ir skruzdėlių skulptūras akmeniniais pilvais, vazonais virtusius lauko akmenis, akmenines kiemo žvakides ir šviestuvus su Velykų dievo ar pelėdos atvaizdu vietiniai noriai pirko.

Lyg pasipūtėlius katinus vietiniai gėrėdamiesi glostė plungiškio Rimvydo Rimeikos suolelius, gimusius eksperimentuojant su medžiu ir jo apdirbimo technikomis: „Pagaminęs porą tokių, bandžiau ieškoti analogų pasaulyje ir atradau, kad japonai ta pačia technika – deginimu atvira ugnimi – jau kelis šimtmečius apdoroja fasadus.“

Šiaulietė tautodailininkė Marytė Sinkevičienė akį traukė tekstile ir mezginiais: suknelėmis, skraistėmis, spygliuotomis kepurėmis, ypatingo dėmesio susilaukusiais šildančiais kaklo papuošalais ir praktiškomis reguliuojamo dydžio prijuostėmis.

Mažiau praktišką grožį – skrybėlėtas senovės dvarų lėles primenančias keramikines mergaičių statulėles – į šventę atgabeno gargždiškė keramikė Rita Bružienė, tačiau žmonės mieliau pirko natūralistinius keramikės vyro kurtus obuolius.

„Pirkėjai tebeskaičiuoja litais ir ieško pigesnių prekių, o paklausiausias keramikoje šiuo metu – paukščio simbolis“, – atviravo moteris. Dekupažo technika puoštas dėžes sultims, stiklainius-taupykles, rankų darbo atvirukus, vilna apveltus muiliukus voniai siūliusi gargždiškė Sigita Šidlauskienė tikino, kad Kretingos mugė jai – bene sėkmingiausia iš visų, kuriose tenka dalyvauti. Tam, kad kretingiškiai vertina rankų darbą, pritarė ir kretingiškė Vita Valaitienė, šventėje pristačiusi studiją „Smilga“, kurios rankų darbo dovanos keliauja po visą Lietuvą. Ruoštis pirčių sezonui kvietė klaipėdietė Rūta Stravinskienė, mugėje pirmąkart pristačiusi sveikatinimo prekes: priešpirtyje naudojamą tonizuojančią naujovę – lietuviško žilvičio masažinius pagaliukus, tradicines ąžuolo arba beržo ir aromatines, 9 žolių vantas, piliakalniuose surinktų žolelių arbatas.

Savų avių vilnos, senoviniu būdu veltas kojines žiemai siūlė tautodailininkė nuo Salantų Stanislava Freimontienė, mezganti nuo devynerių: „Kojines daug kas mezga, bet ne visi žino ir moka jas suvelti.“

O štai kretingiškė Angelė Pazdrazdienė megzdama antram gyvenimui prikelia senas skrybėles: pirmąją nusimezgusi sau, vėliau apmezgusi visas drauges, nusprendė, kad šventė – puiki proga pasirodyti viešai. Pirkėjų neatsiginančios tikino ir vyro, 87-erių Adomo Kaklio, daugybę metų pinamais krepšiais šventėje prekiavusi kurmaitiškė Jadvyga su dukra Regina.

Ypač trankiai šventė Darbėnų seniūnijos kiemelis, šiemet praturtėjęs nauju seniūnu.

Į kiemelį – lyg į namus

Švente šventėje buvo galima pavadinti kiekvienos seniūnijos ar bendruomenės kiemą, ne tik išpuoštą rudens gėrybėmis ir išmoningų šeimininkių vaišėmis, bet ir savos kapelos ritmu dainuojantį.

Beveik dvi dešimtys iš miego miestą kėlusių ir šventės žinią nešusių baikerių sušilti nuskubėjo į Kretingos miesto seniūnijos kiemą, kur spaudė ranką seniūnui Stanislovui Juknevičiui ir skanavo karštos „Mero“ sriubos su frikadelėmis ir meile, virtos išskirtinai vyriškos kompanijos – Algimanto Katkaus ir Artūro Putvino.

Žalgirio seniūnija, savo simboliu šiemet pasirinkusi obuolį, kvietė skanauti obuolių pyrago, blynų su obuoliais, obuolių sūrio ir keptų obuolių.

Po Kartenos seniūnijos kiemą vedžiojusi seniūnė Gintarė Padvaiskienė tikino, kad jis – lyg iš moliūgų sudėliotas miestelio žemėlapis, kuriame sužymėti svarbiausi taškai: mokykla, bažnyčia, kultūros namai, Kalniškių bendruomenė, girininkija, durpynas, kalakutų ūkis, žvakių fabrikas, užkandinė, parduotuvė, duonos kepykla, kaimo turizmo sodybos.

Ypač triukšmingai šventė Darbėnų seniūnija, pratęsusi LNK muzikinio filmo „Didžioji derliaus šventė“, kurio veiksmas vykęs Darbėnuose, scenarijų: po Darbėnų kiemą lakstė Morkūnas šaltibarščių spalvos kostiumu, Baukutė ir šviesiaplaukė Genytė. Pasilinksminti praeivius darbėniškiai viliojo malkų kapojimo varžybomis, seniūno karčiuoju alumi ir jo žmonos Gintarės keptais keksiukais su miesto herbu.

„Džiūgaujame, nes metai mums buvo derlingi, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. – Ūkininkai nesiskundžia, mokykla patenkinta – pirmokų daugiau negu išėjo dvyliktokų, ir seniūnijai metai geri – naujas seniūnas užderėjo.“

Gardžiais žemaitiškais patiekalais ir pučiamųjų muzika viliojo Kretingos seniūnijos kiemelis. Rūdaičių kaimo Pajūrio bendruomenės pirmininkės Gražinos Katkuvienės žodžiais, jų seniūnija visko turtinga: ir bulvės geros užaugusios, ir kiaušinių daug vištos dedančios, o kūdrose tik marinuotos silkės plaukiojančios. Nepasisekė tik moliūgams.

Prie puodo su gardžia žvėrienos sriuba palinkusi Kūlupėnų kiemelio šeimininkė Rita Lubienė tikino, kad pajusti tikrąją kūlupėniškių dvasią įmanoma tik šios sriubos paragavus: „Į šventę atvežėme tai, kas gražiausiai užderėjo: morkų, paprikų, cukinijų, porų. Ir šokius kaipmat užkūrusią, jaunyste trykštančią kaimo kapelą. Jauni žmonės myli Kūlupėnus – tuščių namų pas mus nerasi.“

Išradingi salantiškiai į šventę atsigabeno ne tik stilingą šiaudinę sofą fotosesijoms, bet ir visą Gaidžio kalną bei nuostabios šilkinės košės virėją Petrą Stonkų bei jam talkinusias šeimininkes – Danutę Bušmienę ir Rasą Piluckienę.

Vietoje nenustygo ir Imbarės seniūnijos kompanija, į šventę pirmąkart atsivežusi visą Laivių skyriaus kapelą ir katilus plovo bei šviežių kopūstų sriubos.

Savo mokinių produkciją demonstravo Kretingos verslo ir technologijų mokykla, atsiėmusi apdovanojimą už indėlį, rengiant specialistus šalies ūkiui.

Gėrybėmis dalijosi ir partijos

Liberalų sąjūdžio Kretingos skyrius šventinę dieną paskyrė kilniam tikslui – už čia pat nemokamai atliktą kraujo tyrimą rinko aukas Vaiko širdies asociacijai. Pasak partijos narės Dalios Činkienės, būtina ne tik švęsti, bet, kai reikia, – ir padirbėti. Liberalai praeiviams siūlė užkąsti pačių augintų derliaus simbolių – morkų.

Socialdemokratų kieme vaikštinėjo kalakutai, grojo liaudiška muzika ir klegėjo jaunystė. Būtent jaunimo – drąsaus, išlaisvinto, nestokojančio kūrybiškumo ir susiklausymo, anot Zitos Domarkienės bei Augenijos Juknevičienės, šiemet ir turtinga partija.

Didžiulį stalą įvairiausių skonių ir formų partijos moterų keptais pyragais nuklojo darbiečiai, čia pat kepę, kaip juokavo Aldevinas Viluckis, iš Kinijos parsisiųstus neva keturkojus kalakutus, jei tiksliau – Žemaitijos miškuose sumedžiotas stirnaites.

O rimčiausiu Tėvynės sąjungos darbininku kolegų pavadintas Raimundas Puškorius ne tik iš moliūgėlių drožė linksmus veidus, bet ir vaišėms pjaustė duoną ir dešras. R. Puškoriaus žodžiais, šventėje triūsė ir kiti partiečiai: virė spurgas, košę, dalijo saldainius ir sausainius.

• Rašyti komentarą (4)