|
|
|
Į Moliūgo šventę – ir 60 triušių
Rytoj Kretingoje vyksiančią Moliūgo šventę pirmąkart papuoš ir 60 įvairių veislių bei spalvų triušių. Juos atsiveš neformalaus šių pūkuotų gyvūnų augintojų būrelio narės – Renata Budrevičiūtė, Enrika Pačėsaitė ir Agnė Petrulytė.
Trijulę subūrė vienas pomėgis Visos trys merginos gyvena skirtingose vietose: būrelio iniciatorė Renata – Šilalės r. Jucaičių k., Enrika – Šernų soduose Klaipėdos r., o Agnė – mūsų kraštietė iš Raguviškių, tiesa, šiuo metu ji – studentė, mokosi veterinarijos gydytojos specialybės. „Neabejojame, kad greitu laiku turėsime ir specialią savo augintinių veterinarę“, – išvakarėse su „Pajūrio naujienomis“ susitikusios džiaugėsi Enrika ir Renata. Skirtingose vietose gyvenančios, tačiau tokiu pat pomėgiu degančios merginos susipažino atsitiktinai. „Perskaičiau laikraštyje Renatos skelbimą, kad ji parduoda triušius, kurių kaip tik ieškojau pirkti“, – pasakojo Enrika. Anot jos, naujieji pūko kamuoliukai turėjo užpildyti atsiradusią tuštumą po to, kai nežinia kur dingo prie namų Šernuose į pievą pasiganyti paleista draugų dovanota triušių porelė. „Su draugu Emiliu tokios dovanos, nors ji mums labai patiko, nebuvome pasiruošę laikyti, neturėjome narvelių. Kas dabar pasakys – gal lapė, o gal šeškas pievoje liuoksinčius ilgaausius nugvelbė, gal patys pabėgę pražuvo“, – svarstė Kauno technologijos universitete elektronikos inžineriją baigusi, šiuo metu Registrų centro Komunikacijų skyriuje dirbanti Enrika.
Lankosi parodose Renata triušius augina jau 4 metus, o pradėjo taip pat nuo vienos paprastos, niekuo neypatingos porelės, kurią iš dviejų skirtingų ūkininkų Rietavo turguje nupirko ir padovanojo tėvai. „Triušiukai buvo dar maži. Nesulaukę, kol užaugs, su draugu įsigijome dar tris, paskui – keturis, penkis. Netrukus kone vienu sykiu „pabiro“ 14-a mažylių. Džiaugsmas buvo toks, kad neįmanoma apsakyti – žiūrėjom tarsi į stebuklą“, – prisiminimais dalijosi Renata. Iš pradžių ji buvo įstojusi į vieną triušių augintojų asociaciją – nepatiko, vėliau – į kitą, tačiau taip pat – nieko gero. Per skelbimą susipažinusi su triušiais susidomėjusia Enrika, pasiūlė burtis į grupę, netrukus į ją priėmė ir triušių auginimo patirties kaime gyvenančioje šeimoje įgijusią Agnę. Grupė suburta šių metų pradžioje, tačiau, anot merginų, jau ne vienoje parodoje Latvijoje, Lenkijoje pabuvota, iš ten įdomių veislinių triušių parsigabenta. Dabar merginų vizijose – parodos Čekijoje, Prancūzijoje. „Tik kaip reikės ten nepasiklysti? Iki šiol aplankėme parodas, kur daugiausiai – tūkstantis eksponuojamų gyvūnų, o Prancūzijoje 23 tūkstančiai jų bus“, – juokėsi jos. Trijulė teigė investavusi asmeninių lėšų, nusipirkusi palapinę ir su savo augintiniais dalyvaujanti įvairiuose Lietuvos rajonuose vykstančiose žemdirbių šventėse, žmonėms leidžianti ne tik paglostyti, pasigrožėti, bet sudaranti galimybę ir nusipirkti įdomių veislinių triušių, kurių kainos – nuo 15 Eur. Neapsisprendusieji šventės metu, su triušių augintojomis galės susisiekti elektroninėje erdvėje, tinklapio adresas – www.triusiuaugintojai.lt .
Su pūkuotukais susidraugauja Vien Renatos ūkyje šiuo metu narvuose gyvena apie 20 aštuonių veislių triušių – nuo dekoratyvinių iki mėsinių bei kailinių milžinų. Anot merginų, ypač gražūs yra japoniškieji triušiai, kilę iš laukinių gyvūnų. Jų oranžinės, kartais geltonos ar rausvos spalvos bei dryžių derinys primena arlekino margumą, dėl to šie triušiai taip ir vadinami – arlekinai. Tai – mėsai ir kailiui auginami triušiai, vidutinis jų svoris būna 4 kg. Tačiau Enrika prisipažino savo augintinių mėsos valgyti negalėtų, triušienos nė karto taip ir nėra paragavusi. „Gaila būtų, per daug prie gyvūnų prisirišu“, – atviravo ji. Pašnekovės žodžiais, triušiai moka bendrauti, šeimininką jie atpažįsta pagal kvapą: jei prie narvo prisiartina svetimas – spraudžiasi į kampą arba kelia paniką trepsėdami kojomis, jei savas, – žiūri, ką gardaus atnešei. Savo šinšilinių veislės triušių porelę Enrika lepina morkomis, kopūstais, grūdais, o kartais įpila kombinuotųjų pašarų – kad vaikus maitinančiai patelei maistas būtų visavertiškesnis. Šinšilinių triušių veislė, anot Enrikos, išvesta Prancūzijoje, o pavadinimas toks dėl kailio spalvos ir rašto panašumo į kitą graužiką – šinšilą. Beje, šinšilinių triušių kailis yra vienas geriausiai vertinamų. Šie triušiai, anot Enrikos, daugiausiai auginami kaip naminiai augintiniai. Jie – smalsūs bei labai draugiški, o gyvena apie 8–9 metus. Didieji šviesiai sidabriniai – vidutinio stambumo, greitai auganti veislė. Suaugusio šios veislės triušio svoris – apie 4,5–5,5 kg. Patelės atsiveda po 7–8 triušiukus. Jaunikliai gimsta juodi, tačiau palaipsniui „pražilsta“, anot pašnekovių, grožis labiausiai išryškėja 7–8 mėn. Į Moliūgo šventę su 60 augintinių atvykusios triušių augintojų draugijos narės įsikurs netoli „Pajūrio naujienų“. Pievoje aptvertame voljere liuoksinčius pūkuotukus bus galima ne tik paglostyti, tačiau, jei patiks, ir nusipirkti, o vaikams bus surengta nemokama fotosesija su labiausiai patikusiais.
|
|
