Karo tarnybą pradėjo pirmieji savanoriai

Vakar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje devyniems mėnesiams įsikūrė pirmieji 495 atnaujintos nuolatinės privalomos pradinės karo tarnybos šauktiniai. Visi jie – savanoriai.

Pirmoji užduotis – pasikloti lovą.

Nuo pat ankstyvo ryto savanoriai į batalioną buvo vežami iš visų šešių regioninių karo prievolės ir komplektavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Netrukus civiliais rūbais apsirengę ir asmeniniais daiktais nešini 18–30 metų savanoriai įsikūrė kareivinėse, susipažino su padaliniu, jiems išduotos uniformos ir ekipuotės, paruošti pirmieji pietūs valgykloje ir pristatyta griežta jų tvarka – valgyti greitai, nesikalbėti, nusinešti indus, išrūšiuoti atliekas ir kantriai laukti kolegų valgyklos gale.

Pirmą kartą kareivišką uniformą išbandę ir kareivinėse savo naujas lovas kloję šauktiniai savanoriai neslėpė, kad tai gerokai sudėtingiau negu namie.

„Nėra lengva, reikia labai klausytis, ką sako vadai, bet manau, kad per laiką išmoksiu, – sakė 18-metis savanoris Paulius Puidokas iš Klaipėdos. – Kariuomenė mane visada traukė. Norėjau išbandyti ir savo jėgas, o tėvai mane tik skatino. Tarnaudamas tikiuosi suvyriškėti ir patirti nuotykių kupiną gyvenimą. Kadangi iki tol sportavau, priklausiau Šaulių sąjungai, fizinis krūvis manęs nebaugina. Kol kas manęs niekas čia negąsdina. Juk to ir atėjau – patirti karinį gyvenimą.“

P. Puidoko žodžiais, finansinė paskata – kas mėnesį išmokami šiek tiek daugiau negu 130 eurų –nėra pagrindinė motyvacinė priemonė tarnauti. Dar tokia pati suma kaupsis ir kiekvienam kariui bus išmokėta, kai jis baigs tarnybą.

Mažeikiškis Darius Grigužauskas į savanorišką karinę tarnybą pasuko iš darbo statybos įmonėje, kuri pažadėjo saugoti jam vietą.

„Kiekvienam lietuviui tai turėtų būti įgimta, nes tarnauti savo tėvynei yra garbė. Tiesa, mama kiek nusiminė, nes dauguma vyresnių žmonių tebeprisimena tarybinę armiją, o man norisi patirti ir parodyti kitiems, kaip gyvena šiandieninė Lietuvos kariuomenė“, – kalbėjo 23-ejų vaikinas.

Savanorėmis dragūnų batalione panoro tapti ir 19 merginų, kurios įkurdintos atskirose gyvenamosiose patalpose. Viena jų – 30-metė Viktorija Kivilienė iš Šiaulių, kurios namuose laukia močiutės prižiūrimas aštuonmetis sūnus.

„Auginu sūnų ir noriu, kad jis turėtų tvirtus moralinius pagrindus, kad jis nebijotų ir drąsiai žengtų į priekį, siektų tikslo. Sūnus supranta – jei mama pasakė, vadinasi, taip reikia, – kalbėjo V. Kivilienė. – Tarnybai esu pasiruošusi tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Iki tol mezgiau tinklus – tai irgi sunkus fizinis darbas, tik bėgioti man nauja. Ateitis parodys, ar rinksiuosi profesionalią tarnybą.“

Anot Butigeidžio dragūnų bataliono atstovo kapitono Mykolo Miškinio, prašymus savanoriškai tarnybai Dragūnų batalione pateikė apie 600 Lietuvos piliečių, tačiau pirmenybė atiduota tiems, kurie juos pateikė anksčiau. Pradėję nuo paprastų kasdienių dalykų – bendros tvarkos išaiškinimo ir supratimo, pasak M. Miškinio, šauktiniai savanoriai pereis prie bazinio kario kurso.

„Tai aštuonias savaites truksiantys mokymai, kuriuose kariai įgis individualių įgūdžių: nuo pagrindinių statutų – karo tarnybos, drausmės, rikiuotės, iki ginkluotės ir šaudybos, taktikos, ryšių, karo topografijos“, – sakė M. Miškinis.

Tuomet prasidės specialisto rengimo etapas, kuris truks tris savaites: kariai bus paskirti į tam tikras pareigas – granatsvaidininko, kulkosvaidininko, minosvaidininko arba prieštankinio būrio kario. Trečiasis etapas – kolektyvinis rengimas, kai kariai pradeda mokytis veikti komandoje.

M. Miškinio teigimu, priesaiką Lietuvai šauktiniai duos po kelių savaičių nuo mokymų pradžios – rugsėjo viduryje.

„Net jei savanoriai staiga suvoks, kad karinė tarnyba – ne jiems, persigalvoti ir palikti jos negalės. Tuo labiau, kad visi čia atėjo savanoriškai. Mes manome, kad tokių nebus“, – įsitikinęs M. Miškinis.

Dragūnų batalione, kuriam nuo rugpjūčio pradžios vadovauja majoras Viktoras Bagdonas, iki pirmųjų šauktinių atvykimo buvo atlikta nemažai infrastruktūros atnaujinimo darbų – sutvarkytos gyvenamosios patalpos, įrengtos mokymo klasės, laisvalaikio zonos. Kariams sudarytos sąlygos naudotis ir bevieliu internetu.

Naujuose namuose devyniems mėnesiams įsikūrusius pirmuosius karius savanorius vakar pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Iš viso privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet atliks 3 tūkst. Lietuvos piliečių.

• Rašyti komentarą (0)