Ryto puotai – 1000 vėžių

Artūras Duoniela (kairėje) ir Darius Paulauskas sakė, kad gausų laimikį prigaudė tinkleliu.

Keturi kretingiškiai – Darius Paulauskas, Artūras Duoniela, Rolandas Montvilas ir Paulius Markuvėnas – nebe pirmą kartą šią vasarą iš Platelių grįžo su daugiau kaip 1000 rainuotųjų, liaudyje dar vadinamų amerikietiškaisiais, vėžių laimikiu.

Patys gaudo, patys verda

„Į gaudynes išsiruošėme 10 valandą vakaro, o apie antrą nakties jau nebeturėjome kur jų dėti, – kibirai buvo pilni“, – sakė Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju dirbantis, laisvalaikiu žvejoti mėgstantis D. Paulauskas.

Nakties tamsoje, pasišviečiant žibintais, braidyti po saulės įšildytą ežero vandenį – vienas malonumas. Anot Dariaus, šioje naktinėje atrakcijoje mielai dalyvauja ir moterys, ir vaikai, ir garbingo amžiaus sulaukę žmonės. Dieną vėžių nelabai ir pagausi – dažniausiai jie tūno pasislėpę vandens telkinių dugne po akmenimis arba urveliuose.

Kelias valandas numigę, iš ryto į Artūro garažą susirinkę vyrai ant patiestos antklodės į krūvą suverstų knibždančių gyvių po vieną jau nebeskaičiavo, iš akies spėjo, kad jų bus per tūkstantį, mat panašiai tiek buvo parsivežę ir anksčiau.

Pasiruošusi druskos, lauro lapų, krapų, pipirų, užsikaitusi didelį puodą, kompanija laukė, kol vanduo užkunkuliuos. Į jį vėžiai bus sumesti dar gyvi, o po 10–15 min. raudonai nusidažiusius išvirusius jau bus galima lukštenti ir skanauti.

Vėžiena – maistinga, balta, primenanti krabų mėsą, tinka patiekti prie alaus. Anot žinovų, teisingai išvirto vėžio uodega turi būti užlenkta.

Invaziniai – nepageidaujami

Rainuotuosius arba vadinamuosius amerikietiškuosius vėžius dėl jų populiacijos, skirtingai negu plačiažnyplius ar siauražnyplius, galima gaudyti įvairiomis priemonėmis – bučiukais, tinklais, rankomis ar graibštais, o ir kiekis – neribojamas. Tai dėl to, kad ši invazinė rūšis šalies vandens telkiniuose nepageidautina. Pasak rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės ekologės Jūratės Jokubavičienės, per Vakarų Europos upes patekusi į Lietuvą, būdama nereikli temperatūrų svyravimams, vandens gėlumui ir švarumui, maistui – minta viskuo, kas papuola, net nudvėsusia žuvimi – ji išstumia šalies vandenyse besiveisiančius vietinius vėžius ir užima jų buveines.

Invaziniai vėžiai atsparūs ligoms – maro užkratą gali pernešti, patys juo nesirgdami. Todėl net po žvejybos vandens telkinyje, kuriame gyvena rainuotieji vėžiai, susiruošus žvejoti kitame vandens telkinyje, tinklelius, kuriuose bus laikoma gyva žuvis, taip pat valtį bei kitas priemones patartina išdžiovinti, kad vėžių maro sporos ir invaziniai vėžiukai ten nebūtų perkelti su drėgnu žvejybos inventoriumi.

Atskirti – paprasta

„Invazinius vėžius nuo mūsiškių galima lengvai atskirti – ateivių kūnas blyškiai rudas, pilvelis dryžuotas, žnyplės – spygliuotos, be to, šie vėžiai yra mažesni, siekia 5 ar 8 centimetrus, kai vietiniai užauga ir iki 10, ir iki 15 cm ar dar didesni“, – sakė J. Jokubavičienė.

Amerikietiškieji, skirtingai nuo vietinių vėžių, yra aktyvūs ir šaltuoju metų sezonu, rudenį sunaikina daug neršiančių žuvų – lašišų, šlakių, vėgėlių, sykų, seliavų – ikrų ir jauniklių.

Atsitiktinai prisigaudę invazinių vėžių, prie jų platinimo prisideda ir gyventojai – paleidžia į savo vandens tvenkinius, nors vėžiais įžuvinti draudžiama.

Kaip kasmet, liepos viduryje prasidėjo ir iki spalio vidurio tęsis vietinių plačiažnyplių ir siauražnyplių žvejyba. Pagal mėgėjiškos žūklės taisykles per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 šių rūšių vėžių, nuo galvos smaigalio iki uodegos galo jie gali būti ne trumpesni negu 10 cm, mažesnius reikalaujama paleisti.

Vietiniai siauražnypliai ir plačiažnypliai žvejojami ne ilgesniais kaip 1 m ir ne platesniais kaip 0,5 m bučiukais ar samteliais, vienas žvejys jų gali turėti ne daugiau kaip 5. Kitais įrankiais, taip pat rankomis, gaudyti draudžiama. Tiek vietiniams, tiek invaziniams vėžiams gaudyti reikia įsigyti mėgėjų žvejybos leidimą. Už žvejybos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimą gali būti baudžiama įspėjimu arba bauda nuo 7,24 iki 57,92 Eur su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Be to, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą – 9 Eur už vieną vėžį.

Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo specialisto Edmundo Mikaločiaus žodžiais, Kretingos rajono vandens telkiniuose vietinių rūšių vėžių aptinkama mažai, daugiausia jų – taip pat invaziniai.

• Rašyti komentarą (2)