|
|
|
Chloras kirmėlių dar neįveikė
Plika akimi Kretingos geriamajame vandenyje matomi makrobestuburiai sukėlė nemažą sumaištį tarp gyventojų ir davė peno tiek vietinei, tiek respublikinei žiniasklaidai. Kelinta savaitė vanduo chloruojamas, tačiau kirmėlių vis dar yra, o iš kur jų randasi, atsakymo kol kas tebeieškoma.
Griežtins kontrolę Kovos būdai su geriamojo vandens tarša buvo aptarti Savivaldybėje įvykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo meras Juozas Mažeika, jo pavaduotoja Danutė Skruibienė, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius, šios bendrovės tinklų eksploatacijos inžinierius Arkadijus Roščinas bei Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys. Į „Kretingos vandenis“ ir į veterinarijos tarnybą dėl vandenyje atsiradusių nemalonių padarų kreipėsi Kretingos m. K. Čepulio aklg. gyventojas, kuris naudojasi ir savo šulinio, ir iš centralizuotų tinklų atitekančiu vandeniu. Iš pradžių manyta, jog gyviai atsirado privačiame žmogaus vandentiekyje, tinklai ir įvadas buvo išdezinfekuoti. Bet kai po savaitės makrobestuburių pasirodė vėl, neabejojama, jog jie atplaukia iš „Kretingos vandenų“ centralizuotų tinklų, į kuriuos galbūt patenka per mišrias vandentiekio sistemas. Anot G. Valinevičiaus, gyventojams naudotis mišriomis sistemomis nedraudžiama, tačiau sąsajų tarp jų griežtai negali būti. „Jau surinkome adresus visų hidroforus naudojančių abonentų, tiek mieste, tiek gyvenvietėse bus nuodugniai patikrinta, ar vandentiekio sistemos žmonių namuose įrengtos pagal reikalavimus“, – žadėjo direktorius. Oficialiai dar nepatvirtinta, bet Klaipėdos universiteto mokslininkai mano, jog Kretingos miesto geriamajame vandenyje plaukiojantys gyviai gali būti uodo trūklio lervos. Kaip buvo teigta anksčiau, žmogaus organizmui šie bestuburiai nekenkia, tačiau ne vienam sukelia šleikštulį. Dezinfekuos ir profilaktiškai „Geriamajame vandenyje negali būti jokių gyvių – nei gerų, nei blogų“, – pabrėžė N. Žeimys. Tačiau, jo nuomone, kur kas didesnį nerimą kelia tai, kad į centralizuotus vandens tinklus koks nors užkratas apskritai patenka. „Tos bestuburės lervos – dar pusė bėdos, bet šiurpas nuėjo per kūną: mes juk nežinom, kas ko, turėdamas blogų kėslų, gali priberti“, – stebėjosi jis. Meras pritarė – esą, dėl to ir Centralizuoto vandens tiekimo įstatyme nurodyta, jog licencijuotas vandens tiekėjas gali būti tik vienas, jis ir garantuoja vandens kokybę, o bet kokia saviveikla – netoleruotina. „Įstatymas yra įstatymas, tačiau kitas dalykas – kaip mes jo laikomės“, – pridūrė N. Žeimys. Į rajono vadovų klausimą, ar bendrovei „Kretingos vandenys“ nereikėjo imtis profilaktikos priemonių ir vandenį, kaip tai daro kiti miestai, dezinfekuoti anksčiau, dar prieš kirmėlėms atsirandant, G. Valinevičius atsakė, jog Statybos teisinis reglamentas vandens tiekimo įmonėms profilaktiškai dezinfekuoti tinklus rekomenduoja, tačiau to daryti neįpareigoja. Lig šiol Kretingos vanduo buvęs geros kokybės. Bendrovės tinklų eksploatacijos inžinierius A. Roščinas pridūrė, kad po šios pamokos Kretingos vandentiekio tinklai tiek mieste, tiek rajono gyvenvietėse bus profilaktiškai dezinfekuojami, apie periodiškumą paskelbus bendrovės tinklapyje. J. Mažeikai pasiteiravus, kaip chloras, kurio junginiais dezinfekuojamas geriamasis vanduo, gali paveikti žmonių sveikatą, N. Žeimys konkrečiai neatsakė – esą, tai medikų kompetencija. Tačiau jis patikino, jog, ištyrus mėginius dėl padidinto chloro kiekio, gautas atsakymas, kad šios cheminės medžiagos junginiai leistinos normos neviršijo.
|
|
