|
|
|
Į Australiją išsivežė pasididžiavimą – tautinį kostiumą
Lietuvoje viešėjusi ir pajūry ilsėjusis 63-ejų Australijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Eglė Garrick turėjo tikslą – liepos vidury Vilniuje įvyksiančiame 43-jų pasaulio lietuvių bendruomenių atstovų suvažiavime pasipuošti autentišku žemaitišku kostiumu. Šį jos norą išpildė kretingiškė tautodailininkė Ieva Garjonienė.
Tautiškumas – tarsi privilegija „Gimiau Australijoje, turėjau tautinius rūbus, kuriuos sovietmečiu iš Lietuvos man atsiuntė močiutė. Tai buvo geltoni, fabrike siūti rūbai, o aš visąlaik norėjau rankų darbo, žemaitiškų“, – kalbėjo E. Garrick. Ji sakė išsistudijavusi žemaitiško kostiumo raštus bei spalvas. Iš senų laikų turėjo mamos prijuostę ir palaidinę, bet reikėjo liemenės ir sijono. Pernai viešėdama Lietuvoje, Dainų šventės mugėje, ji priėjusi prie gargždiškės kūrėjos Zitos Paulikienės, kuri ir suvedė su I. Garjoniene. „Ieva mane pavertė tikra žemaite“, – pasipuošusi tautiniais rūbais džiaugėsi E. Garrick. Ji tvirtino, kad nuo šiol per lietuvių bendruomenės šventes bei susitikimus su Australijos valdžia ji galės pasipuošti šiuo kostiumu. Pasaulyje, pabrėžė ji, tautiškumas ir autentika yra ypač puoselėjami, todėl jai būsianti didelė garbė per oficialius renginius pasirodyti su tautiniais rūbais. Lietuvių dainų šventės, jos manymu, pasaulyje neturi analogų: „Teko daug pakeliauti po pasaulį, bet tokio aukšto meninio lygio tautinės kultūros renginio niekur neteko matyti“, – tvirtino ji. Eglei džiugu, kad Lietuva, kaip tautinė bendruomenė, tebėra labai gryna: „Globalizacija, skirtingai nuo kitų šalių, dar nepasiekė Lietuvos – čia šnekama lietuviškai, puoselėjami papročiai ir tradicijos. O Australijoje 25 proc. gyventojų jau sudaro atvykėliai iš Azijos“, – itin taisyklingai lietuviškai kalbėjo E. Garrick. Ji tikino, jog lietuviškai nuo mažumės ją mokė tėvai, tačiau rašanti ji prastai, todėl kitąmet ketina savo žinias tobulinti Vilniaus universitete rengiamuose lituanistikos kursuose.
Romantinė tėvų istorija Anot E. Garrick, nuo 2000-ųjų ji su vyru Džonu Lietuvą aplankantys kasmet. Taip jiedu nusprendė, kai Sidnėjaus olimpiados metu ji, dirbdama keltų kompanijos vadove, susitiko nemažai lietuvių ir panoro savo tėvų šalį pažinti geriau. „Pamilome Palangą, nes ji susijusi su romantiška mūsų šeimos istorija. Kaune gimusi, „Aušros“ gimnaziją prieškariu baigusi mano mama Elena Kabailaitė-Žižienė-Jonaitienė išvyko mokytis į Paryžių, Sorbonos universitete studijavo kalbas, buvo prancūzų- vokiečių-lotynų kalbų specialistė. Paryžiuje ji susitiko Joną Žemaitį, vėliau – generolą ir Lietuvos partizaninio judėjimo lyderį, ir su juo susižadėjo. Tačiau sykį 1939-aisias Palangoje, ant jūros tilto, jis supažindino mamą su savo draugu – oro pajėgų kapitonu Vytautu Žižiu. Šis pasivaikščiojimas baigėsi netikėtai įsiplieskusia aistra: mamos lakūnas paklausęs, su kuo ji liksianti. Mama pasirinko jį, Vytautą Žižį, kuris vėliau tapo mano, brolio Arūno ir sesers Rasos tėvu “, – pasakojo viešnia. Dar 1941-aisis jos tėvai sužinojo, kad yra tremiamųjų sąrašuose, išvyko iš Kauno, slapstėsi, bet tėvas buvo suimtas. Abu vėl susitiko pabėgėlių stovykloje ir 1949-aisis atvyko į Australiją. Čia Elena gavo mokytojos darbą, o tėvui dvejus metus teko dirbti sanitaru. Jis svajojo tapti radiotechnikos inžinieriumi, bet nebespėjo – būdamas 52-ejų mirė nuo vėžio. Vėliau Eglės mama ištekėjo už architekto-inžinieriaus Izidoriaus Jonaičio. Savo istoriją ji aprašė knygoje „Likimo blaškomi: Elenos kelionė“.
Pirmąkart Lietuvoje pamatė žiemą Pirmąkart į Lietuvą E. Garrick atvyko dar sovietmečiu – 1974-aisias: „Abi močiutės buvo gyvos, ir jas, kiek galėdami, rėmė mama su patėviu. Lietuvoje gyveno dėdė, profesorius, matematikas Vytenis Kabaila, ir jo žmona, geologijos profesorė Meilutė Kabailienė. Tėvai bijojo, kad gali nebegrįžti, ir išsiuntė mane, tuomet dvidešimtmetę“, – pirmąjį savo apsilankymą tėviškėje prisiminė pašnekovė. Lietuvoje ji atsidūrė žiemą, kurios ligi tol nebuvo mačiusi. „Apie okupaciją ne kažin ką tesupratau. Galėjau būti tik Vilniuje ir Kaune, žinojau, kad bus kalbama rusiškai, bet nustebau, išgirdusi lietuviškai. Žmonės man atrodė labai kultūringi, su giminėmis vaikščiodavome į Operos ir baleto teatrą“, – dalijosi pašnekovė įspūdžiais, kurie jai yra išlikę. Po to Lietuvą ji lankė vis dažniau, bendradarbiavo su Australijos lietuvių laikraščiu „Mūsų pastogė“, o 1991-aisis ji rengė interviu Australijos lietuvių bendruomenei su Vytautu Landsbergiu – prieškariu abiejų tėvai buvo draugai. Dvigubą pilietybę turinti E. Garrick, baigusi senąją anglų kalbą ir įgijusi istorijos bei filosofijos magistrės laipsnį, 2004-2006 m. trejus metus dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ji dirbo Sidnėjaus miesto savivaldybėje, o išėjusi į užtarnautą poilsį, pasinėrė į savanorišką veiklą: ji dar yra skautų akademijos vadovė. Pati skaute tapo nuo 6-erių metų.
Didžiuojasi gimusi lietuve Lietuvos ir Australijos pilietybes turi ir abu Eglės sūnūs: 27-erių Luisas, dirbantis Sidnėjaus kamerinės operos teatre, bei 29-erių Metju, dirbantis kompanijos „Baltic Times“ žurnalistu. „Jiedu abu svajoja gyventi ir dirbti Lietuvoje. Mano vyras – australas, ir aš jaučiu, kad čia nuolatos gyventi nebegrįšiu, tačiau visomis išgalėmis stengiuosi tarnauti Lietuvai, nes čia – mano siela ir mano šaknys. Džiaugiuosi, kad mano tėviškė yra laisva, kad čia skamba lietuvių kalba– viena seniausių kalbų pasaulyje, o jos žmonės – be galo darbštūs. Per 20 Nepriklausomybės metų lietuviai pasiekė tai, ko kitos tautos, nepatyrusios trėmimų, tautos naikinimo, siekė šimtmečiais. Istoriškai žvelgiant, tai yra neįtikėtina“, – kalbėjo Eglė. Ji tvirtino, jog didžiuojasi gimusi lietuve ir niekaip nesupranta tų mankurtų-emigrantų, kurie niekina savo tautą. Australijoje šiandien gyvena keli tūkstančiai lietuvių. „Sidnėjuje, skirtingai nuo Melburno, lietuvių namai – tolokai už miesto. Senoji emigrantų karta išmiršta, o naujajai nebeįdomios šventės, minėjimai. Todėl stengiamės pritraukti iš Lietuvos įvairių atlikėjų – muzikantų, menininkų, dramaturgų“, - apie tai, kaip palaiko ryšius su tėvyne ir išlaiko lietuvybę, pasakojo E. Garrick.
|
|
