Ar toleruotumėte kaimyną pabėgėlį iš Afrikos?

– Prisiminkime Lietuvos istoriją – kiek mūsų senelių ir prosenelių karo metais ir pokariu emigravo į Ameriką bei į kitas šalis? Tos šalys kažkada priglaudė ir padėjo mūsų tautiečiams, todėl, manau, dabar atėjo laikas mums atsilyginti tuo pačiu – pagelbėti bėdų prispaustiems pabėgėliams iš Afrikos. Kita vertus, nesame turtinga valstybė, bet nepasakyčiau, kad ir skurstame. Visko užteks visiems.

– Be reikalo žmonės iš savo šalies nebėga. Sutinku, kad reikia juos priimti, tik ne per daug. Kad nebūtų taip, jog šie, apsigyvenę Lietuvoje, prisikviestų dar ir savo draugų, ir giminaičių. Man svarbu žmogaus būdas, jo geranoriškumas, nei į odos spalvą, nei į religinius įsitikinimus nekreipiu dėmesio. Jei pabėgėlis – padorus, manau, sutartume.

– Žmogus žmogui nelygu, kiekvienoje šalyje atsiranda visokių. Nenorėčiau bet kurios tautybės, net ir lietuvio, kaimyno, jei jis būtų apsileidęs, tinginys ir girtuoklis. O jei pabėgėlis – geras, supratingas žmogus, negi dėl jo odos spalvos turėtų kilti kokių nors problemų? Apie jokias padidėjusias terorizmo grėsmes net nemąstau. Netikiu, kad kiltų toks pavojus.

– Kitatautį iš bet kurios šalies, ne tik iš Afrikos, toleruočiau. Juk ir lietuvaičiai, laimės bei geresnio uždarbio ieškodami, masiškai bėga į visokias airijas ar anglijas, ten įsitvirtina ir yra toleruojami. Kaimyniškumo jausmą lemia ne tautybė, o pats žmogus, jo gyvensena. Kad afrikiečiai užims kažkieno darbo vietas Lietuvoje – nemanau. Yra tų darbo vietų, tik kad mūsiškių arba atlyginimai netenkina, arba kai kurie dirbti tingi.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ