|
|
|
Žuvų išteklius papildys rudenį
Kretinga turtinga tvenkiniais, kurie ne tik puošia miestą, bet tampa turtingomis vandens gyvūnijos buveinėmis bei laisvalaikio traukos vietomis žvejams mėgėjams. Šią gegužę buvo patvirtintas žuvų įveisimo 7 valstybei priklausančiuose Kretingos rajono vandens telkiniuose planas, o rudenį žuvų ištekliai juose pasipildys keliais tūkstančiais žuvų. Įleis žuvytes, o ne lervas Naujai įžuvinti bus visi 5 miesto tvenkiniai: 3 grafų Tiškevičių dvaro parko, Pranciškonų vienuolyno-gimnazijos bei Kretingos miesto Akmenos upės ligi Birutės g. dalis, o taip pat Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkiniai. Į Kretingos miesto 7,1 ha ploto tvenkinį bus įleista 420 lydekų ir 400 sidabrinių karosų; Kretingos parko tvenkinius – 200 lynų, 530 lydekaičių, 120 plačiakakčių, 60 sidabrinių karosų, 60 sterkų; Kretingos vienuolyno tvenkinį – 15 baltųjų amūrų, 80 lydekų, 15 plačiakakčių; Rūdaičių – 110 plačiakakčių ir 250 sterkų; Senosios Įpilties – 40 baltųjų amūrų ir 210 lydekų. Tvenkiniai kaip ir prieš kelerius metus bus įžuvinti jau praaugintomis žuvytėmis, o ne lervomis, nes didesnės žuvys greičiau ir lengviau prisitaiko prie aplinkos. Už žuvivaisą atsakingos Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Jokubavičienės teigimu, žuvų išteklių kontrolė yra būtina dėl vis labiau plintančios mėgėjiškos žvejybos. „Ne mažiau svarbus šiame procese yra siekis išsaugoti vandens floros ir faunos vienybę, kaip dalį bendros ekosistemos, kad tvenkiniai kvėpuotų ir išvien su aplinkiniais parkais taptų miesto plaučiais bei teiktų atgaivą žmogui“, – kalbėjo J. Jokubavičienė.
Užsakė ilgalaikius tyrimus „Valstybės vandens ūkis yra jos nuosavybė, o mes esame tik naudotojai, todėl privalome pasirūpinti atkurti tai, ką sunaudojame“, – žuvų išteklių atkūrimo svarbą pabrėžė pašnekovė. Žuvų įveisimo planai, J. Jokubavičienės žodžiais, yra iš anksto suderinami su Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijomis: „Šis procesas nėra chaotiškas: tvenkiniai įžuvinami, prisilaikant bendrųjų žuvivaisos taisyklių bei mokslininkų rekomendacijų. Yra atsižvelgiama į daugelį aspektų, tačiau nulemia tvenkinių – pratekančių ir nepratekančių – tipai, ir juose geriausiai prisitaikančių žuvų rūšys“, – tvirtino ji. Šiemet, specialistė patikino, bus atlikti išsamūs ir ilgalaikiai Kretingos tvenkinių moksliniai tyrimai, kad galima būtų orientuotis dėl žuvų išteklių bent kelerius metus į priekį: „Norėtume žinoti, kokiomis žuvimis ir kokius vandens telkinius papildyti.“ Išteklių būklė nėra gera Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Giedriaus Laduko teigimu, kasmet mokslininkai atlieka visos šalies žuvų išteklių analizę: „Pagal jų tyrimus tenka pripažinti, kad 80 proc. tvenkinių būklė nėra gera – išteklių mažiau, negu turėtų būti.“ Anot jo, pagrindinė to priežastis yra žvejų mėgėjų bei brakonierių veiksmai. „Retai Lietuvoje befiksuojami atvejai, kada žuvys būtų masiškai išnuodytos ar uždusintos. Visgi linkstama manyti, jog pastaraisiais metais daugiausia žuvų išgaudo žvejai su meškerėmis, nes brakonierių dėl didžiulių baudų stipriai sumažėjo. Tačiau daugėja mėgstančių laisvalaikį praleisti su meškere prie vandens, ypač tose vietose, kur tvenkiniai įžuvinami.“ G. Ladukas pastebėjo: nors mėgėjiškos žūklės taisyklėse yra nurodyta, jog vienu kartu galima pagauti ne daugiau, kaip 5 kg žuvies, yra apribojimų ir pagal tam tikras žuvų rūšis, tačiau ne visi žvejai paiso šių reikalavimų. Nors kontrolę vykdo Aplinkos agentūros specialistai, tačiau, įsitikinęs pašnekovas, mėgėjiška žūklė yra kiekvieno žvejo sąžinės ir asmenybės brandos atspindys, nes kiekvieno sėdinčio su meškere neįmanoma patikrinti.
„O jeigu žuvų išteklių mažėja, tėra vienintelis būdas atkurti pusiausvyrą – juos papildyti įžuvinant telkinius“, – įsitikinęs G. Ladukas.
|
|
