Lurdo slėniu vingiavo dainos ir šokiai

Pirmajam birželio savaitgaliui į Kretingą atsinešus itin vasariškus orus, nuo pat vidurdienio ligi vėlumos prie lurdo liejosi dainos, trinksėjo šokiai, kuriuos kretingiškiams dovanojo įvairaus amžiaus mūsų rajono liaudies kolektyvų atlikėjai bei svečiai iš kitų miestų, – čia įvyko jubiliejinė Kretingos rajono dainų ir šokių šventė „Skambėk, manoji Kretinga.“

Šimtų dalyvių eisena iš aikštės į lurdo slėnį

Ši šventė, kaip Kretingos miesto šventės bei Šv.Antano atlaidų renginių ciklo dalis, šiemet buvo skirta paminėti prieš 85 metus Kretingos valsčiuje įvykusią pirmąją Sporto ir dainų šventę bei prieš 65-erius surengtą Kretingos rajono Dainų ir šokių šventę.

Apie tai priminė ir Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, prie Nepriklausomybės paminklo paskelbęs oficialų Kretingos miesto šventės atidarymą. Ten pat buvo sušoktas ir legendinis šokis „Aguonėlė“, tapęs mūsų miesto sceninio šokio simboliu.

Po to dalyvių eisena patraukė į lurdo slėnį, kur šventės vedantieji – Kretingos kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas bei renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, ji, beje, buvo ir šventės scenarijaus autorė – priminė žiūrovams, jog pirmasis lietuviškas viešas vakaras Kretingos apylinkėse buvo surengtas 1905 m. Tai įvyko Petrikaičių kaime, kur ir buvo sušokta garsioji „Aguonėlė“: tuomet jį šoko 5 mergaitės, o joms vadovavo Elena Mekuškaitė.

Kretingai skirti jungtinio choro, vadovaujamo Kristinos Rimienės, aidai susiliejo su į dangų kylančiu fejerverku.

O 1930 m. birželio 29-ąją Kretingoje miesto ir valsčiaus mokytojų rūpesčiu buvo surengta pirmoji Sporto ir dainų šventė, skirta paminėti Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties sukaktuvių metines. O po dviejų dešimtmečių – 1950-ųjų birželio 25-ąją, vos įsikūrus Kretingos rajonui, miesto stadione įvyko pirmoji rajono Dainų ir šokių šventė, į kurią suvažiavo per 1 tūkst. dalyvių. Šios sceninės liaudies dainos ir šokio puoselėjimo tradicijos tebesitęsia kasmet: gausiausiai – per 2 tūkst. - dalyvių buvo suvažiavę 1985-aisiais.

Į šiųmetinę šventę susirinko per 700 dalyvių iš 30 Kretingos rajono mokinių bei suaugusiųjų dainų ir šokių kolektyvų, o taip pat dalyviai iš Klaipėdos, Plungės, Pakruojo, Jurbarko, Skuodo.

Dainas keitė kolektyvinės šokių pynės.

Jau perpiet šventės generalinės repeticijos garsai kvietė kretingiškius pasižvalgyti po miestą, kur vėjas toli skardeno dainų aidą. Per repeticijas praalkę šventės dalyviai buvo pamaitinti ten pat – Šv. Antano rūmų aikštelės lauko virtuvėje buvo dalijama kareiviška košė. Šventės tvarką ir jos darnią eigą prižiūrėjo savanoriai iš Kretingos rajono kultūros įstaigų, pedagogai bei mokiniai.

Jos organizavimu rūpinosi Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir Švietimo skyrių darbuotojai. Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė bei Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Pociuvienė pasidžiaugė, kad dalyviai bei organizatoriai išsiskirstė patenkinti: „Dalyviai – mažieji ir garbaus amžiaus – buvo labai geranoriški, o su Klaipėdos miesto kolektyvais kretingiškius sieja ilgametė bendrystė. Neįvyko jokių incidentų, šventėje puikiai talkino savanoriai, budėjo policijos patruliai.“

Paklausta, ar šios vis daugiau žiūrovų pritraukiančios šventės nebūtų geriau perkelti į didesnę miesto erdvę – Vasaros estradą, R. Ruškuvienė atsakė, jog tam būtų reikėję gerokai daugiau pajėgų bei sąnaudų: „Didelėje erdvėje būtų reikėję išdėstyti gerokai daugiau kolektyvų, o didesnės pajėgos reikalauja ir daugiau lėšų“, – patikino ji.

Šiųmetinei Kretingos rajono dainų ir šokių šventei iš rajono biudžeto buvo skirta 5 tūkst. eurų.

• Rašyti komentarą (0)