|
|
|
Tos pačios erkės puola žmones ir gyvūnus
Vis šylant orams, gyvūnus šiemet erkės puola kolonijomis, mat, nespėjo iššalti per ganėtinai šiltą praėjusią žiemą. „Nėra erkių, kurios pultų tik žmones ar tik gyvūnus – tai tos pačios erkės, tik platina skirtingus užkratus“, – tvirtino Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja-inspektorė Asta Rekašienė. Erkės laukia grobio „Erkės mėgsta drėgmę, prieblandą, o labiausiai plinta lapuočių miškuose, - tose teritorijose, kur veisiasi laukiniai gyvūnai, nes jie ir yra pagrindinis erkių maistas, kitaip sakant, – ir jų šeimininkai. Tik prisisiurbusios šilto kraujo, erkės gali gyventi ir daugintis“, – vaizdingai pasakojo A. Rekašienė. Mėgstamiausios erkių buvimo vietos – miško takų pakraščiai, kur auga aukšta žolė, brūzgynai, kirtimai, kur daug senų kelmų bei šakų. Parkų ar laukų proskynos, nešienautos pievos, kur mėgsta lakstyti šunys bei katės, taip pat – ištisos erkių veisyklos. „Erkės pačios netoli tenuropoja – joms energijos užtenka įveikti vos 1 metrą. Tačiau jos keliauja per žmones, gyvūnus, o toliausiai atstumus įveikia per paukščius, – erkių ypatumus nušvietė veterinarijos gydytoja. – Erkės neturi akių, auką pajusti joms padeda specialus organas, esantis ant priekinės kojų poros. Šis jutimo organas vadinamas helerio aparatu.“ Savo auką erkė atpažįsta iš kvapo ir kūno šilumos. Ji tūno žolėje, laukdama grobio: vos pajudinama žolė, erkė pajaučia savo jutimo organu, užropoja ir per kelias akimirkas įsikimba į odą ar drabužius ant kojų esančiais kabliukais. Po to ropodama ji ieško minkštos atviros vietos, kur gali įsisiurbti ir maitintis. Gyvūnai suserga babezioze „Įkąsdamos erkės ne tik išsiurbia kraujo, bet svarbiausia – jos platina ligas. Gyvūnams – katėms ir šunims – pavojingiausia yra babeziozė, arba piroplazmozė. Piroplazma parazituoja eritrocituose ir juos naikina. Dažniausiai parazitai gaminasi erkių seilių liaukose. Įkandus erkei, tie parazitai patenka į gyvūno kraują ir ardo eritrocitus“, – pasakojo veterinarijos gydytoja. Inkubacinis šios ligos periodas – nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Gyvūno temperatūra pakyla ligi 41 laipsnio, jis tampa vangus ir apatiškas – neėda, gulinėja, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas, kartais vemia. Šlapimas tampa tamsiai rudas, išmatos – taip pat tamsios. Šuningos kalės išsiabortuoja. Dažniausiai babezioze suserga seni ir nusirgę šunys bei katės. „Jeigu gyvūnas negydomas, jis nugaišta dėl širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo. O laiku suteikus pagalbą, išgydomas. Persirgę gyvūnai antrąkart nebeserga“, – patikino A. Rekašienė. Ji pabrėžė, jog ir ožkas jų šeimininkai turėtų leisti ganytis į nušienautas pievas, o ne į į aukštą žolę. Jų pieną prieš vartojant būtina užvirinti, nes per nevirintą ožkų pieną žmogus gali susirgti erkiniu encefalitu. Negalima dusinti užlašinus Erkinio encefalito ligos požymiai panašūs į gripo: pakyla temperatūra, juntamas galvos svaigimas, vargina raumenų ir sąnarių skausmas, silpnumas. Šie simptomai gali tęstis nuo 1 dienos ligi savaitės. Jiems praėjus, žmogus nepasveiksta, ir po 2–7 dienų prasideda antroji banga, tačiau simptomai būna dar labiau paūmėję. Be erkinio encefalito tarp žmonių erkės platina ir Laimo ligą. Jos pirmieji požymiai – aplink įkandimo vietą paraudusi oda, ilgainiui raudonos dėmės plinta. „Įsisiurbus erkei, ant jos negalima pilti aliejaus ar kitokio skysčio – anksčiau buvo manoma, kad tai suminkština odą. Tačiau dusdama erkė išskiria dar daugiau seilių ir yra didesnė tikimybė užsikrėsti. Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu ar kitokiu traukikliu ir pamažėle traukti sukamuoju judesiu. Staiga tempti negalima, nes gali nutrūkti erkės galva“, – būdą, kaip pašalinti erkę, priminė specialistė. *
Būnant gamtoje A. Rekašienė pataria dėvėti šviesius uždarus rūbus, kad erkės nepatektų ant atvirų kūno vietų, o ropojančios būtų gerai matomos ant šviesių drabužių. Grįžus apsižiūrėti, išsimaudyti po dušu, išsišukuoti plaukus, o drabužius palikti vėdintis negyvenamoje patalpoje.
|
|
