|
|
|
Do pasakuojėma apie dongaus kūnus
Grįžola rata Sene, laba sene žemie bova dėdėlė, dėdelė sausra – ėšdžiūva vėsos vondou. Žmuonės nabturiejė kon atsigertė. Vėina nakti ėš nomu ėšejė mergėkė so somčioku vondėns sava sergonte muotėna parneštė. Ejė, ejė, pavarga ė atsėgolosi ožmėga. Atsėbund ė mata – somčioks pėlns vondėns. Ana ton vondėni nuoriejė neštė muotėna – tekėna liekė ė ožkliova ož šonioka. Šonioks gaile socypė ė mergėke pagaila anuo – pagėrdė vondėniu. O ka mergėkė paiemė somčioka, tas ėš medėnė pavėrta y sėdabrėni. Mergėkė parnešė vondėns ė padavė muotėna, vo muotėna saka: „Aš jau greta mėrsiu, gerk to pati“. Tousyk i truoba iejė pakeleivis žmuogus ė paprašė atsigertė. Mergėkė davė anam atsėgertė, pati nagierosi. Somtelie raduos septyni dėdeli deimanta, o ėš anu pasėpylė skaidros vondou. Tėi deimanta pakėla i vėršu, i dongu ė pavėrta žvaigždynu. Daba tou žvaigždyna vadėn Somtelio aba Grįžola ratas. Mienulis aug, mienulis dėlst Sioviejė, siovonti mienuli švėisuo, jauns Mienulis papraša pasiūtė anam apdara. Siovies pažad pasiūtė per dvė nedielės. Paskėrtu laiku aten Mienulis atsėimtė apdaru, bet anėi natink, nes Mienulis palėkės apksrėts kap dounas kepals. Siovies viel dvė nedielės siov Mienuliou apdarus, o ka tas aten pasėimtė – apėntas natink, nes Mienuli belėkėn tėk posė, kuoks bova. Tep Mienulis lėikt ba apdaru ė vėsa laika vakštiuo plėks, nažiūrėnt ė bluogiausiu uoru.
|
|
