|
|
|
Kurčiųjų lietuvių kalba yra gimtoji
Šią gegužę sukako 20 metų, kai lietuvių gestų kalba Lietuvoje buvo pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Ta proga Klaipėdos apskrities klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė buvo surengusi šventę, kurioje dalyvavo ir Kretingos kurčiųjų bendrijos atstovai. Kretingos kurčiųjų bendrijos vadovė Dalia Bieliauskienė pasakojo, jog šventėje neįgalieji gimtąja kalba imitavo eiles, kurias buvo labai įdomu išgirsti ir pamatyti ne tik negalią turintiems, bet ir jos nepaliestiems žmonėms. „Kiekvienos tautos kurtieji žmonės, lietuviai – taip pat, turi savo gimtąją kalbą. Tačiau oficialia sunorminta lietuvių gestų kalba oficialiai ji tebuvo pripažinta prieš 20 m. Senąją, pačių susikurtą ir tradiciškai kitiems perduodamą, gestų kalbą naudoja vyresnės kartos žmonės, todėl vyresniesiems dažnai sunkoka suprasti jaunus žmones, baigusius specialiąsias mokyklas“, – tvirtino D. Bieliauskienė. Klaipėdos gestų kalbos vertimo centro vertėja Violeta Galdikienė neslėpė, jog anksčiau kurčias žmogus būdavo vadinamas nebyliu ir buvo manoma, kad jį galima išmokyti kalbėti. „Netgi specializuotose kurčiųjų mokyklose vaikams būdavo draudžiama gestikuliuoti, jie būdavo verčiami kalbėti. Pripažinus kurtumą kaip negalią, buvo pradėta prisitaikyti prie neįgalaus žmogaus, sudarant jam sąlygas gyventi visavertį gyvenimą“, – sakė ji. Todėl lietuvių gestų kalba buvo pripažinta kaip gimtoji oficiali kurčiųjų kalba, ir pradėta rengti gestų kalbos vertėjus. „Ši kalba yra gyva ir nuolat tobulėjanti, prisitaikanti prie gyvenimo pokyčių ir pasipildanti naujadarais“, – patikino V. Galdikienė. Kretingos kurčiųjų bendruomenėje yra 60 klausos negalią turinčių asmenų, dauguma jų – vyresnio amžiaus žmonės. Yra tik 3 vaikai, kurie lanko Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą, o 1 vaikas su įstatytu implantu ir klausos aparatu lanko normalią mokyklą. D. Bieliauskienė neslėpė, jog gyvenimiškai gestais ji puikiai susikalba su bendruomenės žmonėmis, tačiau, sprendžiant teisinius reikalus, jie kviečiasi profesionalų vertėją iš Klaipėdos. Anksčiau jų bendruomenei talkindavo ilgametis bičiulis palangiškis vertėjas Vytautas Lukšas. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 8 tūkst. kurčiųjų ir 15 tūkst. asmenų, turinčių įvairias klausos negalias.
|
|
