|
|
|
Muziejaus priestato nugriovimas kirs Savivaldybės biudžetui
Kretingos dvaro rūmų sovietmečiu pastatyto priestato nugriovimas Savivaldybei kainuos daugiau kaip 80 tūkst. Eur. Šių metų biudžete tam lėšų numatyta nebuvo. Balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Kretingos muziejui ir rajono Savivaldybei atrišo rankas griauti Kretingos dvaro rūmų priestatą, pastatytą sovietmečiu. Aukščiausiasis teismas galioti paliko žemesnių teismų – Klaipėdos apygardos 2014 m. liepos 4 d. ir Kretingos rajono apylinkės 2014 m. kovo 3 d. – nutartis ir galutinai atmetė bendrovės „Ąžuolų sodas“ ieškinį. Bendrovė „Ąžuolų sodas“ buvo išsinuomojusi dalį priestato iš jį tuomet valdžiusios Klaipėdos valstybinės kolegijos. Medicinos, grožio paslaugas planavę teikti verslininkai pradėjo išsinuomotų patalpų remontą, kurį sustabdė dvaro rūmuose įsikūrę muziejininkai, užsibrėžę XIX amžiaus Kretingos dvaro rūmus išvaduoti nuo šio sovietmečio baltų plytų svetimkūnio. „Ąžuolų sodas“ per teismus bandė susigrąžinti remontui išleistus pinigus, bet nepavyko. Kretingos apylinkės teismas, kurio nutartį bendrovė skundė aukštesniems teismams ir kurie jos nepanaikino, buvo įpareigojęs bendrovę per mėnesį nuo nutarties priėmimo iš patalpų iškraustyti visą savo turtą. Po Aukščiausiojo teismo nutarties šis terminas baigtis turėtų šių metų gegužės 29 d. Tad birželį jau turėtų būti leista priestatą griauti. „Tai didžiulis kultūros laimėjimas. Dvidešimt pirmojo amžiaus žmonės pamatys XIX a. Kretingos dvaro rūmus, neišdarkytus sovietinių laikų svetimkūnio. Šiam kultūros paveldo objektui sugrąžinsime jo turėtą vienovę su parku“, – Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė džiaugėsi, kad įveiktos visos kliūtys priestatui nugriauti. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas patvirtino, jog jau įvyko konkursas priestatui nugriauti ir kad jį laimėjo Palangoje registruota uždaroji akcinė bendrovė „Alkuras“. Paklaustas, iš kur Savivaldybė paims tokią sumą, kadangi 2015 metų biudžete šios išlaidos nėra numatytos, V. Domarkas sakė: „Tai iš tiesų skaudžios išlaidos. Tačiau yra Savivaldybės tarybos sprendimas priestatą nugriauti“. Direktoriaus teigimu, apie 40 tūkst. eurų pavyks „sužvejoti“ dar kartą peržiūrėjus visas biudžeto išlaidas, o likusią griovimo išlaidų pusę – per 40 tūkst. eurų – gal pavyks padengti iš pajamų, gautų pardavus Savivaldybės turtą bei iš ES lėšų, kurias Savivaldybė gauna už su ES parama jau įvykdytus investicinius projektus, kadangi šiuos projektus Savivaldybė turėjo kofinansuoti – prisidėti nustatytomis lėšomis, kurios ir yra grąžinamos. Tačiau lėšas projektų kofinansavimui Savivaldybė skolinosi iš bankų. Kolegijai priklausiusį ir nugriauti planuotą rūmų priestatą Savivaldybė savo nuosavybėn perėmė taip pat Savivaldybės tarybos sprendimu. Muziejaus direktorė V. Kanapkienė planuoja tolesnius dvaro teritorijos tvarkymo darbus. „Liko elektros pastotę iškelti iš parko, garažus, kurie pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvo privatizuoti negalvojant apie pasekmes, kad ateityje kils problemos, kurias teks spręsti. Vilniaus gatvės 18 namą, buvusį bendrabutį, kuris dabar yra keturių aukštų, reikia sužeminti iki vieno aukšto. Teks iš pastato iškraustyti socialiai remtinas šeimas ir pirmame aukšte palikti tik administracines patalpas bei jose įsikūrusias įstaigas – Maisto ir veterinarijos, Žemės ūkio konsultavimo tarnybas, Moterų centrą. Vieno aukšto pastatą prie rūmų pritaikysime jį nutinkavę, uždėję šlaitinį stogą“, – kalbėjo V. Kanapkienė.
|
|
