|
|
|
Kas vėžina – patirtis ar jaunystė
Į Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrių dokumentus taksi vairuotojo licencijai gauti atnešęs 70-metis vieniems tapo akibrokštu, kitų visiškai nenustebino, tačiau paskatino pasidomėti, kas – patirtis ar jaunystė – rūpinasi viešuoju transportu keliaujančiais kretingiškiais. Leidimo vežti keleivius užsuka ir vyresni, ir trisdešimtmečiai, o šiuo atveju, kai licencijos paprašė į aštuntą dešimtį kopiantis pilietis, nekilo jokių abejonių, kad amžius galėtų tapti kliūtimi vairuoti ir vežti keleivius, – tvirtino Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Viskontas. „Vien iš to, kaip vyriškis bendravo susitikimo metu, pajutau, kad savo gyvumu jis lenkia kai kuriuos dešimtmečiu jaunesnius kolegas, – sakė A. Viskontas. – Gyvenime vairuotojų pagal amžių nevertinu, man kur kas svarbiau – tvarkingas automobilis.“ Amžius – ne diagnozė Panašios pozicijos laikėsi ir Kretingos autobusų parko direktorius Ramūnas Korsakas, vadovaujantis 31 vairuotojo kolektyvui. „Man niekada nėra tekę atleisti žmogaus dėl jo amžiaus. Pirmiausia, tai būtų neetiška, – sakė R. Korsakas. – Mūsų kolektyvas keičiasi natūraliai, žmonės išeina sulaukę pensijos ar sumanę keisti darbą.“ Šiuo metu jauniausias Kretingos autobusų parko vairuotojas – 43-ejų, vyriausias – 62 m. Jų stažo vidurkis siekia 13 m., todėl, R. Korsako įsitikinimu, net jauniausi vairuotojai turi pakankamai patirties, o tai ir yra svarbiausia: „Be to, vyresni vairuotojai ramesni, atsargiau ir apdairiau vairuoja.“ Panaši vairuotojų amžiaus amplitudė vyrauja ir mikroautobusais keleivius vežančioje bendrovėje „Rimvira“. Jos direktoriaus Rimanto Ūselio teigimu, darbuotojų amžius svyruoja nuo 40 m. iki pensinio, tačiau jo kolektyve yra dirbęs ir per 70 m. perkopęs vyras. Patyrusių vairuotojų komanda besididžiuojantis R. Korsakas neslėpė ir kitos medalio pusės – ne visada lengva atnaujinti darbuotojų gretas. „Atlyginimas nėra toks didelis, kad galėtume pritraukti jaunų žmonių, kurie ieško galimybių pasiimti paskolą, augina vaikus, todėl mus nukonkuruoja tolimųjų reisų vairuotojo pareigybė“, – sakė R. Korsakas. Vairuoja keturis dešimtmečius Vyriausias Kretingos autobusų parko vairuotojas 62-ejų Leonas Šeirys į autobusų parką atėjo dar 1976 metais. Jo kolega Juozas Klapatauskas prie parko komandos prisijungė metais anksčiau, ir atmetus porą žiemų ir vasarų armijoje, autobusą vairuoja jau 38 metus. Autobusų parke dirbo ir jo tėvas. Paklausti apie jaunesnius kolegas, senbuviai tvirtino, kad pagal amžių kolegų neskirsto, o naujokams stengiasi patarti ir pagelbėti. Vis dėlto patirtis, vyrų žodžiais, turi savų pranašumų: viskas daug paprasčiau – ir užsimerkę paspaudžia teisingą mygtuką. J. Klapatausko įsitikinimu, vairuotojo darbo kokybė priklauso ne nuo amžiaus, o nuo žmogaus asmeninių savybių: „Visokių vairuotojų yra. Vieni labiau myli savo techniką, kiti – mažiau.“ Jam antrino ir L. Šeirys: „Vienas ir jaunas puikiai valdys autobusą, o kitam – viso gyvenimo per mažai išmokti švelniai startuoti ar stabdyti. Daug lemia žmogaus pagarba savai profesijai ir noras tobulėti.“ Sveikata – pagrindinis rodiklis R. Korsako žodžiais, esminis rodiklis, nulemiantis, ar žmogus gali dirbti vairuotoju – medicininė apžiūra, kurios periodiškumas keleivius gabenantiems vairuotojams didesnis – jie ją privalo atlikti kasmet. „Jeigu žmogus puikiai jaučiasi, gali vairuoti ir sulaukęs garbaus amžiaus. Žinoma, vairuotojo profesija nėra lengva – daug sėdėjimo, akys pavargsta“, – patirtimi dalijosi L. Šeirys. Nors kiekvienas atvejis individualus, kalbinti vairuotojai sutarė, kad 80-mečiui dirbti keleivinio autobuso vairuotoju tikriausiai būtų per sunku. „Reakcija juk nebe ta, o darbo krūvis didelis. Privalai mokėti dirbti su kasos aparatu, pinigus susiskaičiuoti, mokinius sužiūrėti. Vairuotojo darbas jau nebe toks, koks buvo anksčiau, todėl jaunesniems lengviau susivokti“, – svarstė L. Šeirys. Kita vertus, vis atidedant pensinio amžiaus ribą, vyresnių vairuotojų tik daugės. „Pagal seną tvarką, direktorius į pensiją mane išlydėtų jau kitąmet, bet kadangi laikai pasikeitė, pensininku tapsiu tik 63,5 m., todėl dirbsiu, kol bus galimybė“, – sakė J. Klapatauskas, primindamas, kad kai kurie autobusų parką palikę vairuotojai būtų mielai dirbę ir toliau, tačiau dėl pasikeitusios valstybės politikos dirbti pensininkams pasidarė nebepalanku. „Rimviros“ vadovas dar griežtesnis. Anot jo, gerokai pensinį amžių perkopę vairuotojai, kad ir gavę medikų palaiminimą, vairuodami ir aptarnaudami klientus daro daugiau klaidų, jais mažiau pasitiki klientai, o kai nuolat sulauki nepatenkintų žmonių skambučių, privalai daryti išvadas. „Sutinku, kad vienas 65-erių dar gali dirbti, o kitas – jau ne, – sakė R. Ūselis. – Tačiau, mano nuomone, peržengus šią ribą vežti keleivių jau nebereikėtų. Juk ne lentas vežiojame – mūsų darbas labai atsakingas. Kai vyresnis žmogus sėda už vairo, bijai ne tik dėl jo paties sveikatos, bet ir dėl keleivių saugumo.“ * Kretingos ligoninės geriatro Vaido Černiausko nuomone, tai, ar žmogus gali vairuoti, išties apsprendžia sveikatos būklė, o ne amžius: „Kita vertus, kiekvienam vyresnio amžiaus pacientui atėmus teisę vairuoti, jis praranda dalį savarankiškumo, ir tai gali vesti į depresiją“. Anot Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Vaivos Barysienės, dirbančios ir profilaktinių apžiūrų kabinete, vairuotojų sveikata tikrinama pagal reglamentą: „Jeigu žmogus neserga papildomomis sunkiomis ligomis, iki 55 metų medicininė pažyma vairuotojams išduodama 10-čiai metų. Vyresniame amžiuje reikalaujama tikrintis intensyviau: nuo 70 m. – kas dvejus, o nuo 80-ies – kasmet.“ V. Černiausko žodžiais, problemų atsiranda tuomet, kai 79-erių sulaukęs ir dešimčiai metų vairuotojo pažymėjimą prasitęsęs vairuotojas nebūtinai vadovaujasi reikalavimu sveikatą tikrintis kiekvienais metais. V. Barysienės teigimu, pasitaiko atvejų, kai vairuoti norintis žmogus taip ir negauna gydytojų leidimo. „Vis dažniau tai atsitinka dėl psichiatrinių ligų – depresijos, šizofrenijos. Ne be reikalo ši procedūra panaši į tą, kurią žmonės pereina norėdami įsigyti ginklą“, – vairuotojų atsakomybės rimtumą pabrėžė V. Barysienė. Pasak V. Černiausko, epilepsija, nekoreguojama hipertenzija, kardiovaskulinės sistemos ligos –negalavimai, su kuriais susidūrus draudžiama vairuoti, tačiau pacientai ne visada sutinka su gydytojų nuosprendžiu ir gali reikalauti specialios komisijos. Lietuvos darbo biržos Kretingos skyriaus vedėjos pavaduotojos Rimos Gužauskienės komentaras: – Kretingos rajone vairuotojo darbą susirasti – nelengva. Klaipėdos regiono mastu situacija kitokia – tokiose stambiose įmonėse, kaip „Vlantana“ ar „Girteka“, nuolat dirba po 100 vairuotojų. Pasikeitęs ir darbdavių požiūris į vairuotojo darbą – jaunas amžius nėra akcentuojamas, tačiau vairavimas sugretinamas su kitomis pareigomis. Vairuotojas šiais laikais dar turi būti ir ekspeditorius, mokėti ne vien vairą sukioti, bet ir popierius tvarkyti. Jei vairuotojo ieško baldų įmonė, tai reiškia, kad jam teks padėti sumontuoti pervežamus baldus ar padėti juos nunešti. „Plika“ vairuotojo specialybė likusi, matyt, tik taksistams.
|
|
