Rajono ūkininkai kreipėsi į Premjerą

Kretingiškiai ūkininkai Nijolė Pielikienė, Vytautas Liebus, Gintaras Liebus ir Antanas Stonkus prieš pat šv. Velykas vyko į Vilnių, susitiko su atsakingais Vyriausybės atstovais ir įteikė kreipimąsi su trim klausimais, adresuotais Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui bei jo patarėjui žemės ūkio klausimais Adolfui Damanskiui.

Kretingiškiai ūkininkai nutarė problemas spręsti aukščiausiu lygiu – kreipėsi į šalies Vyriausybę ir į Žemės ūkio ministerijos specialistus. (Iš kairės) Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis, Premjero patarėjai Adolfas Damanskis ir Antanas Vinkus, ūkininkai Antanas Stonkus ir Nijolė Pielikienė.

Kova už pripažinimą

„Pats Ministras Pirmininkas dėl didelio užimtumo su mumis nesusitiko, tačiau turėjome progą nuoskaudas išdėstyti jo patarėjams. Pakeliui namo mus pasiekė kraštiečio Antano Vinkaus skambutis: mūsų žemdirbiams jis perdavė linkėjimus ir prašė pasakyti, jog ministerijos specialistams jau duotas nurodymas išsiaiškinti, kiek procentais per metus rajone gaminama žemės ūkio produkcijos, taip pat domėtis Ūkininkų sąjungos skyriaus iškeltomis problemomis, o apie rezultatą pranešti po savaitės. Taigi, galima sakyti – prošvaistę jau matome“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas A. Stonkus. Jo teigimu, svarbiausias klausimas, dėl kurio rašė kreipimąsi, – vengimas Kretingos rajono seniūnijas priskirti prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių.

Ūkininkų sąjungos Kretingos skyrius, padedant rajono Savivaldybei, domėtis, kodėl rajonas nepriskirtas prie pripažintų mažiau palankių ūkininkauti, pradėjo dar 2006 m. Tuometinė Žemės ūkio ministerija 2013 m. patikino, kad 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui visose Europos Sąjungos šalyse bus peržiūrėta mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo metodika bei kriterijai. Tų pačių metų pabaigoje paaiškėjo, jog, įvertinus teritoriją pagal naująją metodiką, visas Kretingos rajonas, išskyrus Žalgirio seniūniją, pateko tarp mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Žemės ūkio ministerijoje buvo sudarytas naujas tokių vietovių žemėlapis, kurio kopiją kretingiškiai gavo.

Tačiau 2014-aisiais Ūkininkų sąjungos Kretingos skyrių pasiekė informacija, jog bandoma paveikti Seimo Kaimo reikalų komitetą bei atsakingus Žemės ūkio ministerijos darbuotojus, kad mažiau palankių ūkininkauti vietovių pakeitimo procesas būtų nukeltas iki 2019 m. „Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojai tik nurašinėja Europos Sąjungos Reglamento punktus, nepateikia konkrečių atsakymų, o tuo metu mūsų rajono dirvų paviršių vėjas kaip pustė, taip lig šiol tebepusto“, – dėl ko ūkininkai ėmėsi iniciatyvos kreiptis į Premjerą, aiškino A. Stonkus. Jo žodžiais, šis klausimas aktualus kiekvienam rajono žemdirbiui – tiek stambiam, tiek smulkiam. „Šiemet jau nebesitikima, bet gal nuo kitų metų prie tiesioginių išmokų už hektarą prisidėtų maždaug po 43 ar 57 eurus. Ūkininkaujančiam žmogui tai būtų nemenka paspirtis“, – sakė jis. Rajono ūkininkai kasmet deklaruoja apie 53 tūkst. ha žemės naudmenų, netenkama maždaug 2,3 mln. Eur Europos Sąjungos lėšų.

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkai yra ištyrę, kad visas Kretingos rajono dirvožemis – jaurinis, jame nėra podirvio. Anot A. Stonkaus, tai ir turėtų būti pagrindinis kriterijus rajoną priskiriant prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių.

Jaučiasi suklaidinti

Pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. plano priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ rajono ūkininkai dalyvavo priemonėje „Šlapynių tvarkymas“. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiama veikla yra „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Anot A. Stonkaus, taisyklėse nenurodyta, ar išlieka tos pačios teritorijos, kurios buvo ir priemonėje „Šlapynių tvarkymas“ – Kretingos rajono ūkininkai pageidauja, kad būtų tęstinumas.

Kretingiškiai ūkininkai Žemės ūkio ministerijos specialistams priekaištavo dėl to, kad pakeičiant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ taisyklių kai kuriuos punktus, pretenduojantieji į šią paramą apie tai nebuvo laiku informuoti. „Todėl jauni ūkininkai, 2014 metais deklaravę pasėlius, visam laikui užsikirto sau kelią dalyvauti šioje priemonėje, nes parama teikiama tik tiems, kurie pasėlius deklaruoja pirmą kartą. Jaunieji ūkininkai, planavę dalyvauti priemonėje „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, ėmė paskolas, pirko žemės, gyvulių, technikos, o dabar jiems atimta galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos parama“, – sakė A. Stonkus. Kretingiškiai ūkininkai ministerijos prašo jauniesiems ūkininkams, 2014 m. deklaravusiems pasėlius, sudaryti galimybę dalyvauti priemonėje „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.“

• Rašyti komentarą (3)