Ar kaimynas nuplėš Metų ūkininko garbę

Respublikiniame konkurse „Metų ūkis“ pernai pirmąją vietą tarp Kretingos rajono ūkininkų pelniusiam Juozui Butkevičiui iš Vaineikių kaimo gyvenimą kartina prieš metus kaimynystėje įsikūręs klaipėdietis Stasys Kazlauskas. Naujakurys ūkininką įvėlė į, regis, nesibaigiančius ginčus ne tik dėl srutų, tačiau užsimojo nuo savo sklypo ribos žūtbūt atitraukti ir per arti esančius kaimyno ūkinius pastatus.

Aplinkosaugos specialistai Diana Šeirienė ir Edmundas Mikaločius (viduryje) teršiamo vandens mėginį paruošė siųsti į laboratoriją. Šią procedūrą stebėjo Stasys Kazlauskas ir Alina Butkevičienė.

Skundai – visais frontais

Nepavykus išsiaiškinti tarpusavyje, S. Kazlauskas parašė skundus Darbėnų seniūnijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, „Pajūrio naujienoms“, jei reikės, sakė, esąs pasiruošęs kreiptis net į teismą.

„Gal Butkevičius ir mano, kad laimės tas, kurio didesnė piniginė, tačiau aš manau, kad vis dėlto nugalės teisybė“, – neabejojo vyras. Anot S. Kazlausko, iš ūkininko tvarto, kuriame laikomi gyvuliai, srutos atiteka į jo kiemą, o per gruntą patenka į šulinį. „Visas kaimas maistui naudoja vandenį iš vandens bokšto, o mes su žmona semiame vien tik iš savo šulinio. Nespėju aš jo pumpuoti, valyti. Negi gelsvą bjaurastį visada ir turėsim gerti?“ – klausė į keblią situaciją papuolęs naujakurys.

Tačiau ir jo paties kieme pro čia apsilankiusių Kretingos aplinkosaugos specialistų Dianos Šeirienės bei Edmundo Mikaločiaus akis neprasprūdo iš namo į prie pamato iškastą nedidelę duobutę atitekantys nešvarumai. „Čia – tik kavos tirščiai, kad kaskart nereikėtų nešioti į lauką,“ – teisinosi šeimininkas. „Bet matau, kad ir pamazgos iš virtuvės kriauklės...“ – įsižiūrėjęs pridūrė E. Mikaločius. Šios buitinės nuotekos taip pat šulinio vandenį teršia. Specialistai šeimininką paragino kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą ir atlikti vandens tyrimus.

Ragina ieškoti kompromiso

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas su abiem konfliktuojančiomis pusėmis susitiko pora dienų anksčiau. „Gal ir buvo taip, kad iš Butkevičiaus tvarto pratekėjo srutų, negaliu šio fakto nuneigti, tačiau, man atvykus, nei tvartuose, nei kieme jokių balų nesimatė. Mačiau, kad įrengta mėšlidė, nusipirktas transporteris, aplinka – normali, mėšlas – išgabentas“, – sakė jis.

Kas kita – per arti esantys statiniai. E. Stalmoko žiniomis, klaipėdiečio nusipirktoje sodyboje anksčiau gyvenę žmonės ūkininkui buvo davę sutikimą toje vietoje juos statytis. Tačiau klaipėdietis, įsigydamas sodybą, taip pat turėjęs matyti, ką perka, ir po laiko nepriekaištauti. Vyrus seniūnas ragino susitaikyti, gyventi kaimyniškai, ieškoti kompromiso.

„Sutarėme, kad ant ūkinių pastatų stogo Juozas įrengs latakus, vandenį tekinančius ne į kaimyno, o į savo sodybos pusę“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė seniūnas. Tačiau, anot jo, jei S. Kazlausko tai netenkins, ir šis laikysis principo nugriauti, – tikrai beliks metus šalia gyvenantiems, bet lig šiol vieni kitiems „labas“ taip ir nesakantiems kaimynams varstyti teismų duris.

Pasak aplinkosaugos specialistus į savo tvartus pasižiūrėti tvarkos pakvietusios ūkininkės Alinos Butkevičienės, kaimas yra kaimas – mėšlu čia visada smirdės, nors kaimynams gal ir nepatinka. „Gyvenvietėje leidžiama laikyti po 50 sąlyginių vienetų galvijų, mes laikome tik 30 karvių“, – atviravo ji.

Su pačiu J. Butkevičiumi pasikalbėti nepavyko. Pasak žmonos Alinos, kaip tik tą popietę jis buvo išvykęs į Kretingą lietvamzdžių pirkti. Bet kažin, ar tarp kaimynų tvyrančią įtampą šios pastangos numalšins.

Vanduo buvo pasemtas iš drenažo vamzdžio, nuvesto į upę.

Kas kasa karo kirvį

„Man patinka draugauti, su kaimynais kariauti nenoriu. Pats Juozas tokį kelią pasirinko – jis nepripažįsta kitų žmonių ir dedasi visagaliu. Jokie lietvamzdžiai negelbės, tvartas turės būti patrauktas – viską darysim taip, kaip reikia, – pagal įstatymą“, – nenusileido S. Kazlauskas. Vyro manymu, mėšlą Butkevičiai išsikuopė tik iš kažkur sužinoję apie skundą – esą Metų ūkininkai turi įtakingų pažinčių.

„Pats savo akimis mačiau, kad kelias priekabas mėšlo šiomis dienomis suskato išvežti“, – tikino S. Kazlauskas ir specialistų prašė dar patikrinti palei sodybas esančio kanalo vandenį, bei, svarbiausia, – kitoje sodybų pusėje tekančią Akmenos upę. Anot jo, gali būti, kad ne vien J. Butkevičius, savavališkai pratempęs vamzdžius, į upę leidžia savo gyvulių srutas ir buitines atliekas – teršia ją ir kiti šio kaimo gyventojai. Tokiame vandenyje vasarą nei maudytis galima, nei pažvejoti, be to, – anoks malonumas gyventi smirdinčioje aplinkoje.

„Aš ir palei savo sklypą einančią pakrantę antai sutvarkiau: išvaliau, šakas ir šiukšles surinkau, tegu kiti pavyzdžiu seka, pažiūrėkit, kas toliau ten darosi“, – apleistas atokiau esančias Akmenos pakrantės teritorijas rodė S. Kazlauskas.

Tai, ką specialistai išvydo Akmenoje, – nuteikė nemaloniai: į upę nuvestas ne vienas drenažo vamzdis, vadinasi, iš tikrųjų ne iš vienos sodybos leidžiamos nuotekos, fekalijos, o gal ir srutos. Aplinkosaugos specialistai iš drenažo pasėmė mėginį. Vakar jis buvo nugabentas į Klaipėdą, į Jūrinių tyrimų centro laboratoriją. Ketvirtadienį ketinama gauti atsakymus apie taršos kilmę.

Specialistai pagal nelegaliai šuliniuose įrengtus drenažo vamzdelius pasirengę nustatyti ir pačius teršėjus. Dar vakar aplinkosaugininkai buvo žadėję vykti į Vaineikius, tačiau, anot E. Mikaločiaus, tenka laukti kitos savaitės.

„Su bendrove „Kretingos vandenys“ pirmiausia turime suderinti, kada ji galės skirti specialią mašiną vandeniui iš šulinių išpumpuoti“, – sakė jis.

• Rašyti komentarą (22)