Prakalbo apie gaisrininkus savanorius

Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje rajono priešgaisrinės saugos būklę apžvelgęs Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas pristatė ir lapkričio mėnesį pakeistą bei papildytą Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą, kuriame numatyta galimybė steigti savanorių ugniagesių grupes ir organizuoti jų veiklą.

Kaip mūsų šalyje veiktų savanorystė, šiandien negali atsakyti nei patys ugniagesiai, nei įstatymo pataisų autoriai. Todėl ir būgštaujama, kad steigiant ugniagesių savanorių grupes, bus sunaikintos esamos gaisrininkų komandos.

Anot G. Bruzdeilino, kol kas ankstoka kalbėti apie šio įstatymo įgyvendinimo būdus – tam reikalingus poįstatyminius aktus numatoma priimti šiais metais, tačiau jau suskaičiuota, kad dviejų profesionalių ugniagesių gelbėtojų komandą pakeitus vieno ugniagesio ir trijų savanorių komanda, investicijoms į tarnybų techninės bazės gerinimą per metus šalies mastu būtų sutaupyta apie 2,9 mln. Eur (10 mln. Lt).

„Šiuo metu 94 proc. visų priešgaisrinės saugos tarnybų funkcijoms skiriamų asignavimų tenka darbo užmokesčiui ir „Sodrai“, ir tik likusi dalis – transportui išlaikyti, kurui, kitoms priemonėms. Atsiradus savanoriams, vien mūsų rajono priešgaisrinės saugos tarnybų reikmėms, investicijoms ir plėtrai per metus liktų apie 35 – 37 tūkst. Eur (120 – 130 tūkst. Lt)“, – sakė G. Bruzdeilinas.

Savanoriai taip pat kainuotų – įstatyme numatyta ugniagesiams savanoriams suteikti socialines garantijas, mokėti valandinį mokestį už laiką, sugaištą gesinant gaisrus, kompensuoti atvykimo į gaisravietę išlaidas.

G. Bruzdeilino duomenimis, ugniagesiai savanoriai bus skirstomi į du lygius. Gaisrus gesins savanoriai nuo 18 iki 65 metų, pateikę prašymą, atitinkantys sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus, išklausę įvadinius mokymus, išlaikę egzaminą bei pasirašę ketverių metų sutartį. Norintys dirbti prevencinį darbą ugniagesių savanorių pajėgų veikloje galės dalyvauti jau nuo 14 m., jiems nebus keliami sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai.

Administracijos direktorius Virginijus Domarkas akcentavo neturintis priekaištų dabartinių rajono ugniagesių gelbėtojų darbui: „Vyrai dirba puikiai. Savivaldybė investavo ir nupirko mašiną, pagelbėjome ir įsigyjant uniformas. Nelabai įsivaizduoju, kokiu būdu veiks savanorystė, galbūt pirmiausia reiktų pilotinio varianto. Negalima aklai sekti Vokietijos ar Danijos pavyzdžiais, reiktų atsižvelgti į mūsų mentaliteto ypatumus, lokalizaciją.“

G. Bruzdeilinas priminė, kad Vilniuje savanorių ugniagesių organizacija veikia jau 14 metų, kai kuriuose kituose miestuose, rajonuose – apie dešimtmetį. Jam pritarė ir posėdyje dalyvavę Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas bei viršininko patarėjas Edmundas Stalmokas.

„Tarpukariu tokie miestai kaip Kretinga ar Palanga iki pamatų nudegdavo kas 20 metų. Jeigu mes nesisaugosime, istorija kartosis. Savanorystė prasidėjo nuo žmonių pastangų apsaugoti savo turtą, tik vėliau tai išaugo į tarnybines ir valstybines institucijas, – teigė E. Stalmokas. – Mes nenorime jų keisti, norime papildyti pajėgas. Juk ir krašto apsaugoje savanoriai nepakeičia kariuomenės. Nebeužtenka to, kad žmonės nuoširdžiai dirba, reikalingos ir priemonės, o tam būtinos lėšos. Savanorystė – vienas iš būdų tai spręsti.“

Diskutuodamas V. Domarkas kėlė klausimą, ar savanorių atsiradimas neatims darbo vietų iš iki šiol dirbusių ugniagesių profesionalų: „Dalis gaisrininkų jau ėmė ieškotis darbo, nes jaučiasi nesaugūs.“

Susirūpinimą išreiškė ir Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas: „Teoriškai viskas skamba gerai, bet kaip bus realybėje? Man atrodo, kad tai savotiškas gaisrininkų komandų naikinimas. Praeis keleri metai ir suprasime, kad padaryta klaida. Reikia ieškoti kitų būdų, kaip atnaujinti gaisrininkų techninę bazę.“

FAKTAI:

Lietuvoje veikia 277 savivaldybių priešgaisrinės ugniagesių komandos, eksploatuojami 428 automobiliai, eksploatacijos vidurkis - daugiau negu 29 metai. Pensinio amžiaus ugniagesių gelbėtojų – apie 20 proc.

Praėjusiais metais Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba iš viso gavo 334 iškvietimus, 123 iš jų – gaisrai, 156 – gelbėjimo darbai. Gaisrų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo 15 proc., 48 proc. išaugo gelbėjimo darbų.

Atmetus didžiausias Kretingos miesto ir Kretingos kaimiškąją seniūnijas, 2014 m. gaisrų skaičiumi pirmavo Žalgirio ir Darbėnų seniūnijos. 2014 m. gaisruose žuvo 3 žmonės.

Be kitų prevencijos programų, Kretingos rajono gaisrininkai dvejus metus platina autonominius dujų detektorius, kuriuos parūpino Savivaldybė.

• Rašyti komentarą (2)