|
|
|
Pedagogai ir merui pasiūlė streikuoti
Nesulaukusi atsakymų į Kretingos rajono vadovams siųstus raštus, Švietimo įstaigų profsąjungos rajono susivienijimo vadovė Eugenija Daniuk viešnią iš Klaipėdos – Lietuvos švietimo įstaigų profsąjungos pirmininko pavaduotoją Laimą Juknienę - bei aktyvius mokytojus, norėjusius išsiaiškinti biudžeto ir mokinio krepšelio formavimo ypatumus, pakvietė į Savivaldybę, kur susirinkęs buvo ir tarybos Švietimo komitetas. Trys keliai papildyti krepšelį Švietimo programai įgyvendinti šiemet numatoma skirti 47,93 proc. visų biudžeto lėšų, tai sudaro per 13 mln. 947 tūkst. eurų. Ši suma šiek tiek didesnė negu praėjusiais metais, tačiau ne tiek, kad jaustųsi perteklius. Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, Savivaldybė atsižvelgė į sausio 30 d. švietimo ir mokslo ministro raštą ir jau vykdo rekomendaciją 10 proc. darbo užmokestį padidinti auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Apie mokyklų bibliotekininkų atlyginimus kol kas jis prašė neklausti – esą atsakys raštu, kai tik gaus išsamesnę informaciją. „Pajūrio naujienų“ žiniomis, vakar atsakymas jau buvo parengtas: prie pagrindinio atlyginimo, kurio koeficientus nustato vadovai, mokyklų bibliotekininkams numatyta mokėti 71 Eur priedą. Aplinkos lėšos 12-ai mėnesių suformuotos pagal poreikį, remiantis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta metodika, taikoma visoms mokykloms. Be skolų šiemet startuojančios ugdymo įstaigos skatinamos jas naudoti racionaliai, kad, metams baigiantis, galėtų įsigyti pagrindinių priemonių – turto. Švietimo įstaigoms 2015 m. numatyta skirti 93 proc. mokinio krepšelio lėšų, 7 proc. pagal įstatymą turi būti palikta rezervui. Rezervuojama suma – per 552 tūkst. Eur. Nuo šių metų sausio 1 d. vieno mokinio krepšelį sudaro 3 tūkst. 348 Lt, lyginant su praėjusiais metais ši suma 36 Lt didesnė. Tačiau, kadangi mokinių skaičius Kretingos savivaldybėje 240-čia sumažėjo, tai bendra gauto mokinio krepšelio suma sumažėjo 88 tūkst. 888 Eur. Mokykloms peržiūrėjus savo realias galimybes ir radus, kaip dar labiau sutaupyti, nors ir pridėjus 7 proc. rezervą, rajone šiuo metu mokinio krepšeliui trūksta 65 tūkst. 200 Eur. Iš kur tuos pinigus gauti, – nežinoma. Esant tokiai situacijai, naujoji rajono taryba, anot V. Domarko, turės nepriimti kai kurių populistinių sprendimų, peržiūrėti ir racionalizuoti mokyklų tinklą. Be to, raštu bus kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją, nes krepšeliui lėšų trūksta ne vien Kretingos, o ir daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių. „Jei ministerija finansavimo šaltinių neras, liks trečias kelias – pinigų ieškoti mūsų pačių biudžete“,– sakė V. Domarkas. Raštai stringa Seime Mokinio krepšelio formavimo metodiką merui Juozui Mažeikai pavadinus ydinga, pedagogai suskato aiškintis, kas dėl to kaltas, su kuo metodika derinama. „Įstatymus priima Seimas“,– konstatavo J. Mažeika. Jo teigimu, metodiką Savivaldybių asociacijoje nuolat kritikuoja 60 rajonų merų, tačiau vis dėlto ji kažkodėl lieka nejudinama. Švietimo komiteto narės Jūratės Laučiūtės nuomone, taip yra todėl, kad šalies rajonų tarybų oficialūs raštai užstringa ne kur kitur, o Seimo kabinetuose, tvirtinti pateikiami tie, kuriuos parengia Švietimo ir mokslo ministerijos departamentas. „Tokiu atveju reikėtų streikuoti jums, Lietuvos merams, o ne mūsų profsąjungoms“,– rėžė Kartenos mokyklos-daugiafuncio centro mokytoja Jūratė Lisauskienė. J. Mažeikos nuomone, visada daugiau naudos duoda diskusijos prie bendro stalo ir sutarimas, negu streikai. Be to, kiekvienas veiksmas susijęs su pinigais. Pastarieji įvykiai Ukrainoje valstybės saugumui ir gynybai iš biudžeto verčia tėkštelėti papildomus milijonus. Tačiau J. Lisauskienė įsitikinusi, kad, jei nebūtų įvykių Ukrainoje, Lietuvos valdžia rastų jų kitur – Baltarusijoje, Kinijoje ar net Etiopijoje. „Esu optimistė, skųstis nemėgstu, bet per dvidešimt šešerius metus, kai dirbu mokykloje, nė vienerių negalėjau pavadinti gerais“,– nuoskaudą liejo mokytoja. Ji teigė nesuprantanti, kaip iš pedagogo gali būti reikalaujama atlikti darbą, už kurį neapmokama. Mokytoja mintyje turėjo „nubrauktas“ ministro skirtas valandas, kurių metu mokiniams rengiamos konsultacijos arba vyksta kiti papildomo ugdymo užsiėmimai. Solidarumo vis dėlto trūksta Profsąjungos lyderė L. Juknienė aiškinosi, ar tikrai Kretingos rajone mokyklų direktoriai gauna priedus prie atlyginimų ir pagal kokius kriterijus jie skiriami, ar tai suderinta su Švietimo komitetu ir socialiniais partneriais. Be to, kodėl vadovams taikomi didesni atlyginimo koeficientai, kai mokytojams – minimalūs arba vidutiniai. L. Juknienės nuomone, jei taupoma, tai ir įstaigų administracija su mokytojais turėtų solidarizuotis. Rajono vadovai bei posėdyje dalyvavęs Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila tvirtino, kad kalbos apie priedus direktoriams – pramanai. „Aš irgi girdžiu pirmą kartą. Pasakykit, kurioje mokykloje mokami tie priedai?– nustebo Švietimo komiteto narys Darius Petreikis. – Iki šiol maniau, kad ir direktoriai, ir mokytojai gauna atlyginimų vidurkius, o šiandien staiga sužinau, kad vieni yra lygūs, kiti – lygesni už juos“. Miglas išsklaidė A. Sungaila teigdamas, jog pernai jokie priedai nebuvo mokėti. „Visi direktoriai gauna atlyginimo vidurkius, o pagal oficialų ministro tvarkos aprašą penkių rajono gimnazijų bei Marijos Tiškvičiūtės mokyklos vadovai ir mokytojai, pastarojoje mokykloje dar ir buhalterė – 5 procentais didesnius koeficientus, bet tai yra teisėta“,– sakė jis. D. Petreikis atkreipė dėmesį, kad solidarumo gaunant atlyginimus mokyklose vis vien nėra. „Nuo rugsėjo 1-osios mokytojams „nukirpo“ ministro skirtas valandas – už jų darbą ne pamokų metu nebemokama, o administracijai atlyginimas lieka tas pats, nes jai „nukirpti“ nėra nuo ko. Pritariu profsąjungos atstovams – tai neetiška ir negražu“,– sakė jis. L. Juknienė rajono vadovams patarė pasidomėti ir direktorių pavaduotojų atlyginimais – ar jie nėra didesni negu mokytojų. Be to, ji pasidalino Klaipėdos savivaldybės patirtimi – priimtas sprendimas, kad ugdymo įstaigų valdymo išlaidos negali viršyti 10 proc. nuo bendro įstaigai skiriamo krepšelio. Ši mintis, anot V. Domarko, įdomi ir svarstytina. Susikirto požiūriai Darbėnų gimnazijos socialinė pedagogė Dalia Puškorienė prakalbusi apie tai, kad po ugdymo tinklo pertvarkymo prie gimnazijos prijungtas Piliakalnio pradinio ugdymo skyrius yra skaudulys, ugdymo įstaigą danginantis į skolų liūną ir verčiantis kentėti Darbėnų pedagogus, bemat susilaukė atsako. Anot V. Domarko, gerai būtų buvę panašios iniciatyvos sulaukti, kai, esant 25-iems mokiniams, Darbėnų gimnazija formavo 2 pradinių klasių komplektus. „Reikėjo tada sakyti, kad nenorit, suprasti, kad dėl jūsų finansiškai kentės kiti. Kodėl nesakėt?“– klausė jis. D. Puškorienė paaiškino, kad šiemet gimnazija keletą klasių sustambino savo iniciatyva. Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokytojos Elvyros Jurkienės bei rajono vadovų požiūriai susikirto kalbai pasisukus apie šios mokyklos renovaciją. Pedagogė teiravosi, kada remontas bus baigtas. Administracijos direktorius patikino, jog už gautus 300 tūkst. eurų baigiama suremontuoti vidų, nedelsiant bus skelbiamas naujas konkursas pastato išorės remonto darbams, dalis jų bus baigti jau šiemet. Mokytoja nustebo sužinojusi, kad nebežadama remontuoti skaityklos. „Vadinasi, jums geriau gražus fasadas, o kas viduje – nesvarbu?“– ironizavo ji. Tačiau ir direktorius, ir meras tvirtino, jog kitaip nebus. Jie teigė gerbią profsąjungą ir mokytojus, bet šįkart pasikliaus statybų specialistais, rekomenduojančiais plytų korpusą, kuriame žiemą šąla pradinukai, sutvarkyti pirmiau. E. Jurkienės nuomone, verčiau tie specialistai atsakytų į klausimą, kodėl mokyklos III ir IV aukšte sudėtas dvokiantis tarketas? Administracijos direktorius žadėjo dėl nekokybiško tarketo rangovą paduoti į teismą. Posėdžiui baigiantis, Švietimo komiteto narys Darius Petreikis išgavo mero pažadą, kad mokytojų sąskaita lėšos taupomos nebebus. „Jeigu geopolitinė situacija nesikeis, su numatytu biudžetu turėtume išgyventi visus metus“,– sakė J. Mažeika. |
|
