Tylūs „Je suis Charlie“ nuvilnijo ir pajūryje

Visame pasaulyje pastarosiomis savaitėmis skambėję žodžiai „Je suis Charlie“ („Aš esu Šarli“) pasiekė ir Palangą - reaguodami į teroristinį išpuolį Paryžiuje, kai buvo nužudyti savaitraščio „Charlie Hebdo“ žurnalistai, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Palangos skyriaus nariai Palangos miesto centre susirinko išsakyti pagarbą žodžio laisvei, išreikšti solidarumą Prancūzijos tautai ir pagerbti teroristinių aukų atminimą.

Antano Mončio namų-muziejaus direktorės Loretos Turauskaitės rankose - per vienybės maršą Paryžiuje A.Mončio vaikų daryti kadrai.

Akciją inicijavusi Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Palangos skyriaus narė Karolina Kubeldzienė teigė norėjusi pritarti visame pasaulyje vykstantiems susiėjimams, skirtiems išreikšti paramą Prancūzijai.

„Žurnalistai, didesnių miestų gyventojai organizuoja panašias akcijas, tačiau provincijoje šie įvykiai tarsi nematomi, užmiršti. Juk iš tikro tai turėtų rūpėti mums visiems“, - įsitikinusi K.Kubeldzienė.

Po išpuolių Prancūzijoje, o vėliau - ir Belgijoje, nusinešusių iš viso 17-os žmonių gyvybes, centrinėje miesto aikštėje susirinkę palangiškiai savo pagarbą žuvusiųjų atminimui transliavo tylos minute ir prie krūtinių prisegtais „Je suis Charlie“ užrašais.

Pilietinėje akcijoje apsilankęs Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidentas Clavreuil Jacky pirmiausia dėkojo paramą jo šaliai išreiškusiai Palangos bendruomenei ir asociacijos nariams, taip pat - aukščiausiems mūsų šalies pareigūnams, pasirašiusiems atminimo knygoje Prancūzijos ambasadoje ar dalyvavusiems vienybės marše Paryžiuje.

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Palangos skyriaus nariai bei kiti neabejingi palangiškiai miesto centre rinkosi tam, kad išreikštų pagarbą teroristinėms aukoms ir savo širdimis apkabintų Paryžių.

„Ačiū, kad nepamirštate pagrindinių vertybių - laisvė, lygybė, brolybė, - kalbėjo jau dešimtmetį Lietuvoje gyvenantis C.Jacky. - Sakoma, kad draugus pažįsti sunkiais momentais. Įvykiai Paryžiuje, kurie mus sukrėtė, mus ir subūrė. Jau nuo senų laikų Prancūzija ir Lietuva palaiko gerus santykius, džiugu, kad mes iki šiol esame draugai“.

Padėkos žodžius palangiškiams išsakė Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidentas Clavreuil Jacky.

Pasak K.Kubeldzienės, Paryžiaus dramą kai kurie palangiškiai pajautė tiesiogiai. Viena jų - Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė, kurios ryšius su Prancūzija nulėmė šeimos istorija.

„Kai mane pasiekė žinia apie tragediją Paryžiuje, labiausiai rūpėjo, ar pavojus negresia A.Mončio vaikams, nes nė akimirką nesuabejojau, kad į didįjį vienybės maršą sausio 11 d. jie būtinai eis“, - pasakojo L.Turauskaitė, į aikštę atsinešusi A.Mončio vaikų darytų eisenos nuotraukų. Pasak L. Turauskaitės, A. Mončio sūnus Jean Christophe keletą istorinių kadrų atsiuntė iš karto po istorinio maršo, į lietuvių siųstus stiprybės linkėjimus atsakydamas, kad visų A.Mončio vaikų širdys - kartu su žodžio laisvės šaukliais Palangoje.

„Kitą dieną po tragiškų teroristinių išpuolių atėjusi į A.Mončio ekspozicijų salę visiškai kitaip pasižiūrėjau į dar 1979 m. A.Mončio sukurtą darbą „Afganas“ ir kitą, pavadintą „Maršalu“. Šie darbai iki šiol neįtikėtinai aktualūs“, - mintimis dalijosi L.Turauskaitė.

• Rašyti komentarą (0)