|
|
|
Klausimai kandidatams – galimybė atremti viešąją nuomonę
„Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija prie apskritojo stalo sukvietė kandidatus į Kretingos rajono mero postą – Virginijų Domarką, Juozą Mažeiką, Jolitą Vaickienę, Almantą Skruibį, Dalią Martišauskienę ir Jurijų Petrovą. Šįsyk diskusijos prie apskritojo stalo pasisuko kitokia negu įprasta linkme – kandidatų „Pajūrio naujienos“ neprašė pristatyti savo programų, neleido žarstyti rinkiminių pažadų, ginčytis ar kritikuoti vienas kitą. „Pajūrio naujienos“, inspiruotos skaitytojų komentarų, reakcijų į jau publikuotus straipsnius, susijusius su kandidatais, panoro išgirsti tiesius atsakymus į vadinamuosius nepatogius klausimus ir kandidatams suteikė galimybžę išsklaidyti arba patvirtinti opiniją. PN Virginijaus Domarko klausė: „Kalbos apie reikalaujamus „otkatus“ – „atmojavimus“, imamus kyšius Jums tikriausiai yra girdėtos. Ar Kretingos rajono savivaldybėje esama korupcijos bei jos apraiškų? Kaip nuplautumėte šią dėmę – ar tikrą, ar apkalbų metamo šešėlio – tapęs rajono Savivaldybės meru? V. Domarkas: „Esu praėjęs visus valdžios laiptelius, ir drąsiai galiu teigti, jog visuomenės kalbos apie korupciją Savivaldybėje turi mažiausią pagrindą. Visų pirma, - per maži interesai, antra, - gyvename mažoje bendruomenėje ir vienas kitą labai gerai pažįstame. Rajono Savivaldybės Vidaus audito skyrius, kontrolieriai yra atsakingi už korupcijos prevenciją, tų darbų priežiūrą vykdo rajono taryba. Jei būčiau meru, turėdamas kontrolierių atskleistų korupcijos faktų, atsižvelgčiau į juos ir į tai reaguočiau“. PN – Juozui Mažeikai: „Kuo serga Kretingos rajono savivaldybės dabartinė valdžia ir kaip ją gydytumėte, meru išrinktas trečiai kadencijai? Kokių pats, kaip meras, padarėte klaidų?“. J. Mažeika: „Jeigu kalbėtume plačiąja prasme, tai reikia turėti mintyje, kad rajono tarybą sudaro 25 nariai, o kur dar – visa Savivaldybės administracija. Todėl natūralu, kad tokioje gausioje žmonių terpėje yra, kas pagal savo sampratą turi ir asmeninių tikslų. O bendrų tikslų galima pasiekti tiktai turint vieningą žvilgsnį. Kaip vieną ligų įvardinčiau perdėtą nepasitikėjimą – Savivaldybės įmonėmis, jų valdybomis, ir šis simptomas yra stabdys, nes per daug laiko sugaištama smulkmenoms. Ateityje, kokia bebūtų taryba, esu nusiteikęs koncentruotis į esminius dalykus ir tikslus. Nuomonių skirtumai – normalu, bet norėtųsi kuo mažiau asmeninio intereso. Kaip ir kiekvienas žmogus padaro klaidų, esu padaręs ir aš jų. Būna - kai kurios giliai į širdį sėda. Manau, jog tam tikruose dalykuose esu per daug demokratiškas, o turėčiau būti tvirtesnis, netgi išreikšti autoritarinę nuomonę“.
PN – Jurijui Petrovui: „Tarkim, Jus išrinko meru. Be komandos dirbti negalėsite. Kaip ją subursite? Ypač – jei neturėsite tarybos daugumos palaikymo. Ką siūlysite dirbti Savivaldybės administracijos direktoriumi?“. J.Petrovas: „Visų pirma, Tiesioginių mero rinkimų įstatymas jau palengvina mero darbą. Mano pasirinkimas – vadovautis ne simpatijomis, draugiškumu ar giminyste, o kompetencija. Jau 10 metų gyvenu Kretingoje, ir matau, kas atitiktų šį kriterijų, tik tie žmonės išsibarstę po įvairias partijas. Nuo 1999 m. dirbu vadovaujantį darbą, ir žinau, jog be kompetencijos – nieko nebus. O dėl koalicijų, bendradarbiavimo tarsimės po rinkimų. Nesvarbu, kad esu imtynininkas – juk neduosi kumščiu į stalą, tačiau tarybai blogų sprendimų priimti neleisiu“. PN – Jolitai Vaickienei: „Jums, kaip Seimo narei, spręsti rajono problemas sutartinai su dabartiniais rajono lyderiais ligi šiol nepavyko. Ar nebus paralyžiuotas Savivaldybės darbas Jums tapus mere, nes tikėtina, kad dabar valdžioje esantys konservatoriai-krikščionys demokratai su socialdemokratais turės gana tvirtas pozicijas ir naujoje Savivaldybės taryboje“. J.Vaickienė: „Man ir pačiai esama klausimo, ir rajono vadovų dažnai klausiu, kodėl nėra to sutarimo. Manau, jog tai susiję ir su visuomenės požiūriu į moteris politikoje. O bendro sutarimo bei darbo tarp Seimo nario ir savivaldos institucijų labai reikia, visų pirma – priimant įstatymus: sėdint Seime sunku matyti, kad įstatymas neveikia, o savivalda būtent ir gali talkinti, teikdama pasiūlymus. Kovo 1-oji atskleis būsimos tarybos konstrukciją, o kad bus antrasis mero rinkimų turas – nė neabejoju. Nežinau, o gal jau yra koalicinių susitarimų? Mūsų parija (Partija Tvarka ir teisingumas – red. past.) dar negavo jokių pasiūlymų. Aš galiu dirbti su visomis partijomis, partija – taip pat. Iš esmės partijų ideologijos nesiskiria, skiriasi tik kaklaraiščių spalvos. Juk jeigu yra tikslas – visada susitarsi“. PN – Almantui Skruibiui: „Savivaldybės politinės šeimos ir jų voratinklis: kai administracijoje, Savivaldybės biudžetinėse įstaigose, įmonėse dirba ir įdarbinami vadovų, kitose pareigose bendrapartiečiai, šeimų nariai, giminaičiai, valdžioje esantiems lojalūs, prisitaikyti, pataikauti sugebantys žmonės. Ar ardytumėte tą voratinklį ir kaip?“. A.Skruibys: „Ar klausimas apie Skruibį ir Skruibienę? Mano žmona Danutė Skruibienė į rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus postą buvo pasiūlyta prieš 8 metus, kai manęs rajono taryboje nė būt nebuvo. Manau, kad ji savo darbu įrodė, kad geba tvarkytis ir dirbti. Kai rajono taryboje formavosi nauja koalicija, mes siūlėme kitą kandidatą, bet buvo paprašyta, kad liktų D.Skruibienė. Kai sudarėme sąrašą būsimiems rinkimams, skyriaus nariai reitinguodami D.Skruibienę pakėlė iki antros pozicijos, tačiau aš su tuo nesutikau. Pripažįstu, jog yra įmonių, kurioms vadovauja partijų žmonės. Taip neturi būti, juolab, kad reikalauti iš „savo“ žmogaus yra sunkiau, o reikalauti reikia maksimaliai“. PN – Daliai Martišauskienei: „Kaip Jūs Darbo partijoje per tokį palyginti trumpą aktyvios veiklos laikotarpį pašokote į tokią aukštą - kandidato į merus – rinkiminę poziciją?“. D.Martišauskienė: „Gyvenime esu nuosekli – ir politikoje, ir šeimoje, ir darbinėje veikloje. Kai Kretingoje kūrėsi liberaldemokratai, 2002-aisiais tapau rajono tarybos nare ir iš tarybos pasitraukiau tik todėl, kad švietimo įstaigų vadovai pagal įstatymą nebegalėjo būti rajonų bei miestų tarybose. Kai dalis šios partijos narių perėjo į Darbo partiją, perėjau ir aš. Kai laimėjau konkursą Švietimo skyriaus vedėjos pareigoms užimti, sustabdžiau savo narystę. Nesu naujokė politikoje ar Darbo partijos skyriuje – jo didžioji dalis yra tie žmonės, su kuriais dirbome ir prieš 10 metų“. PN – Jurijui Petrovui: „Jūsų gautos piniginės lėšos – 4,5 tūkst. Lt per metus – šokiravo visuomenę. Ar Jūs, turėdamas verslo įmonę, į merus einate užsidirbti?“. J.Petrovas: „Turiu dvi verslo įmones, krizė nepalietė tik tarnautojų. Įstatymų nepažeidžiau, ir jeigu valstybė nežlugdys vidutinio verslo, gal kas nors ir keisis. Į merus einu ne užsidirbti – iš esmės gyvenimas pakryptų nauja vaga. Jeigu ne tiesioginiai mero rinkimai, net nekandidatuočiau. Į tarybą – taip. Toli gražu – nebadauju, dabar yra taip, rytoj gal bus kitaip“. PN – Almantui Skruibiui: „Tapęs meru kaip suderintumėte viešuosius ir privačius interesus, turėdamas statybos įmonę? Juk ši įmonė neišnyks iš Kretingos statybų žemėlapio?“. A.Skruibys: „Ir nenorėčiau, kad išnyktų, nes įmonė turi savo vardą. Akcininku likčiau, o iš esmės dar nė nemąsčiau, kaip būtų. Esu įmonės direktorius, vadinasi, keisčiau darbą. Nereikia galvoti, kad nėra nepakeičiamų, - permainos veda į atsinaujinimą. Meras neturi jokios galios daryti įtakos viešiesiems pirkimams – tai Savivaldybės administracijos darbas“. PN – Jolitai Vaickienei: „Nebaigusi kadencijos Seime, į kurį Jus išrinko kretingiškiai, siekiate valdyti rajoną. Jūsų alga Seime yra didesnė už mero ir veiklos galimybės – platesnės. Kur garantijos, kad tapusi mere, per 2016 metų Seimo rinkimus nepasuksite atgal?“. J.Vaickienė: „Žmogaus gyvenime išvis nėra jokių garantijų. Manęs ir kitų Seimo narių, kurie kandidatuoja į merus, dažnai klausia, kodėl mes išeiname. Man asmeniškai – tai pirmieji tiesioginiai mero rinkimai, o išeiti iš Seimo – demokratijos kaina. Buvome numatę kitą kandidatą, bet sulaukiau paskatinimo iš skyriaus narių, kretingiškių. Manau, jog šiuo metu su savo kompetencija galėčiau netgi daugiau nuveikti Kretingai būdama mere. Atsisakyti vieno darbo dėl kito – nuostolinga. Bet esu finansiškai stabili, todėl alga man nėra motyvas. Rinkimai man susiję su savirealizacija, ir aš džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie to, kad žmonės turės iš ko rinktis. Jeigu manęs neišrinks – Seime dirbsiu iki kadencijos pabaigos“. PN – Daliai Martišauskienei: „Kaip tapusi mere vėl dirbtumėte kartu su žmonėmis, kurie inspiravo Jūsų išėjimą iš Švietimo skyriaus vadovės pareigų, nes savo rinkimų kampanijoje pabrėžiate komandinį darbą?“./ D.Martišauskienė: „Mano darbo stažas Kretingoje – 23 metai. Pažįstu nemažai žmonių, gerai žinau jų ir Kretingos problemas, džiaugsmus, rūpesčius. Gerai pažįstu ir tuos, su kuriais dirbau, būdama Švietimo skyriaus vedėja. Pastebiu, jog kai kuriems Savivaldybės skyrių vadovams trūksta lyderystės, tad tapusi mere ir dirbdama su žmonėmis neįsivaizduoju darbo be pasidalintos lyderystės. Nereagavau į pavardes tų žmonių nei tada, kai pasitraukiau iš Švietimo skyriaus vedėjos pareigų, nereaguoju nei dabar. Te visi vykdo tas funkcijas, kurios jiems priskirtos. Esu atlaidi ir akmens užanty nesinešioju“. PN – J.Mažeikai ir V.Domarkui: „Ar žinote savo dabartines pravardes? (Pasufleravimui – jeigu prisimenate, buvusio mero Valerijono Kubiliaus laikais buvo trys neišskiriami karaliai – meras, vicemeras ir direktorius). Kokią matote savo politinę ateitį, jeigu rinkėjų valia vėl pateksite į valdžią, tiksliau – į svarbiausius rajono valdžios postus. Ar tapę meru vienas kitą skirtumėte direktoriumi?“. V.Domarkas: „Tikrai nežinau“. J. Mažeika: „Vieną pravardę žinau – Barzdonas... O daugiau – ne“. PN: „Jus praminė Putinu su Medvedevu...“ J. Mažeika: „O kuris esame kuris? Jeigu kalbame apie politinę ateitį, ją apibūdinti labai paprasta: arba būsi meru, arba nebūsi. Todėl be kovo 1-osios nekomentuosiu – visi 6 kandidatai perkame loterijos bilietą. Jeigu nelaimėsiu – būsiu išrinktas į tarybą. Nematau nieko tragiško pasikeitimuose. Politikoje dalyvauju nuo 1990-ųjų, kalbant apie perspektyvą – apie Seimo rinkimus negalvoju, nors ir turėjau galimybę tokiuose dalyvauti“. V. Domarkas: „Jeigu kalbame apie mero ir Savivaldybės administracijos tandemą – tai turiu pasakyti, kad su Juozu Mažeika lengva dirbti, nes jis labai gerai žino funkcijas ir jų laikosi, nesikiša į administracijos darbą, nesmulkmeniškas. Manau, jog sprendžiant svarbiausius klausimus, ir turi būti dvi valdžios – tarybos ir administracijos tandemas, tada jaučiuosi tvirčiau, ypač, kai lankomės pas ministrus ar kur kitur“. PN: „Filosofas Frensis Bekonas yra pasakęs: „Demokratija yra ne tada, kai viską sau leidi, bet tada, kai sąmoningai sau neleidi daugelio dalykų“. Klausimas visiems: ko kiekvienas iš Jūsų neleistumėte sau, tapęs Kretingos rajono savivaldybės meru?“. V.Domarkas: „Neleisčiau susirgti puikybe“. J.Mažeika: „Puikybės. Jeigu ji šitame poste išsikeroja – tai jau yra blogai“. J.Vaickienė: „Svarbiausia – išgirsti žmogų. Taigi neleisčiau sau jo neišklausyti“. D.Martišauskienė: „Svarbu neišpuikti ir išsaugoti pagarbą žmogui“. J. Petrovas: „Dirbčiau taip, kad rajono gyventojas kitiems galėtų pasigirti „O pas mus taip nėra“. Ne kėdė puošia žmogų, bet žmogus - kėdę“. A.Skruibys: „Neleisčiau sau būti nesąžiningam, neteisingam ir nelygiam prieš visus“.
Audronė PUIŠIENĖ
Vitalija VITKAUSKIENĖ |
|
