Nors reformos ir įsuko, išlikti sekasi

„Ligoninei išgyventi kiekvienus metus kaskart yra tikras iššūkis, - į klausimą, kokie buvo praėjusieji metai, atsakė didžiausios rajone gydymo įstaigos Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. – Reformos nesiliauja, tebejaučiame krizės padarinius, mažėja finansavimas, o išgyventi – reikia“.

Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė nepraranda optimizmo ir tikisi, kad reformas medikų bendruomenė kantriai atlaikys.

Tačiau, anot vyriausiosios gydytojos, visų – ir steigėjos rajono Savivaldybės, ir ligoninės administracijos bei kolektyvo - pastangomis Kretingos ligoninei pavyksta išsaugoti visas stacionaro paslaugas bei stiprinti ambulatorinio-konsultacinio skyriaus galimybes.

Šiuo metu Kretingos ligoninėje dirba apie 300 darbuotojų, iš kurių – 65 gydytojai. Per metus Kretingos ligoninės stacionare gydosi 5,5 tūkst. ligonių, iš kurių: 1,8 tūkst. – Vidaus ligų ir 1,5 tūkst. - Chirurgijos skyriuje. Priėmimo-skubios pagalbos skyrius priima apie 20 tūkst. ligonių per metus, ir šis skaičius įrodo vis didėjančias šio skyriaus darbo apimtis. Tiek pat – 20 tūkst. – tyrimų atliekama rentgenu, o Ambulatorinis-konsultacinis skyrius kasmet atlaiko 54 tūkst. pacientų vizitų per metus. „Numanome, jog kai suskaičiuosime praėjusių metų statistinius duomenis, ambulatorinių paslaugų bus suteikta 4 tūkst. daugiau, tačiau sumažės besigydžiusių stacionare ligonių skaičius. Stacionarinis gydymas labai brangus visame pasaulyje, todėl siekiama, kad žmogus kuo mažiau laiko praleistų ligoninėje“, - pastebėjo I.Volskienė. Beje, Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus paslaugomis naudojasi ir kitų miestų gyventojai – tam įtakos turi vasaros sezonas ir Palanga, tad Kretingos ligoninė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su 5 – Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio – teritorinėmis ligonių kasomis.

Investicijomis niekada nelepino

Kretingos ligoninė, pastatyta 1958-aisiais, niekada nebuvo lepinama investicijomis. Pagrindinė to priežastis - geografinė Kretingos padėtis, kad šalia – uostamiestis su keliomis galingomis ligoninėmis. Be to, ir aplinkui – Gargžduose, Palangoje, Skuode – buvo pastatytos naujos ligoninės, taip vis apeinant Kretingą.

„Apmaudu, jog kai kalbama, reikalinga ar ne Kretingai ligoninė, neįvertinamas rajono dydis ir atstumai, o kalbama tik apie tą atstumą, kurį reikia įveikti tik nuo Kretingos iki Klaipėdos. O juk rajone turime ir labai nutolusių pakraščių, iš kurių žmogui nusigauti iki uostamiesčio yra didelė problema“, - teigė vyriausioji gydytoja. Todėl, anot jos, kad ligoninė išliktų ir tarnautų savo krašto žmonėms, labai svarbu steigėjos – rajono Savivaldybės, jos vadovų teigiamas požiūris, moralinė bei dalykinė parama iš šalies. I. Volskienės teigimu, nuo ligoninės reikalų niekada nenusisuko ne tik buvęs meras Valerijonas Kubilius, dabartiniai vadovai meras Juozas Mažeika ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, bet ir mūsų kraštietis Premjero patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus. „Kokios reformos mus beįsuktų, visada jaučiame jo tvirtą paramą“, - tvirtino gydytoja.

Kretingos ligoninė – didžiausia rajone gydymo įstaiga, pastatyta 1958-aisiais, niekada nebuvo lepinama investicijomis. Todėl per pastaruosius kelerius metus atliktas pastato atnaujinimas yra brangintinas ir labai svarbus.

Ligoninės administracijai teko įveikti daugybę slenksčių, kad ligoninę pagaliau pasiektų investicijos. Ne vienas projektas, adresuotas Norvegijos, Šveicarijos, kitiems fondams, taip ir liko be atsako – pinigai nukeliavo didesnėms ir neva svarbesnėms ligoninėms, tad pirmosios investicijos iš Valstybės investicijų programos (VIP), pajudėjusios 2003-iaisiais, buvo labai lauktos ir reikalingos. „Tačiau tik iš pradžių gavome didėlesnes sumas – nuo pusės iki milijono litų, o vėliau – po 300 tūkst., kurių, tegu ir gaunamų kasmet, senai bazei atnaujinti vis būdavo mažoka“, - pasiguodė I.Volskienė.

Nauja šiuolaikiška įranga gerokai palengvina gydytojų darbą diagnozuojant susirgimus. Nuotr. – gydytojas endoskopuotojas Aleksandras Šalavėjus.

Tačiau pamažu 7 mln. Lt vertės projektas per kelerius metus virto realybe: kad taupytų šilumą, buvo pakeisti langai, durys, sutvarkyta šilumos sistema, vienas po kito – remontuojami skyriai, įsigyta įrangos. Vykdant paslaugų restruktūrizavimo programą ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gavus 0,5 mln. Lt, buvo įrengta slaugos lovų, atnaujintas Priėmimo-skubios pagalbos skyrius. Pinigų neužteko, tad Savivaldybės pagalba buvusi labai laiku. Didelis džiaugsmas Kretingos ligoninę aplankė, gavus lėšų – 3,8 mln. Lt – iš europinių fondų.

„Kretingos ligoninė – kompaktiška, bet komforto joje labai trūko. Iš europinių lėšų padarėme tikrai daug, tačiau liko ir neatliktų darbų: mūsų galvos skausmas – Anesteziologijos-reanimacijos skyrius, kuriam sutvarkyti reikėtų ne mažiau kaip 2-2,5 mln. litų, o likusią Akušerijos-ginekologijos skyriaus dalį tikimės suremontuoti, gavę VIP lėšų, – tam riekėtų apie 0,5 mln. litų“, - kad rūpesčiai dar nesibaigę, tvirtino I. Volskienė.

Ligoninę pasiekusios investicijos daugelį skyrių pakeitė neatpažįstamai.

Be įrangos – ne ligoninė

Norint išsaugoti ligoninę, jos bei rajono vadovams teko įdėti nemažai pastangų, kad šiai gydymo įstaigai būtų nupirkta šiuolaikiškos įrangos, o po to – surasti, kas su ja dirbtų. Ligoninės steigėjos rajono Savivaldybės rūpesčiu prieš kelerius metus buvo patvirtinta 5 mln. Lt vertės programa įrangai įsigyti, ir pagal šią programą pavyko atnaujinti visą ligoninės įrangą: pakeistas labai senas rentgeno aparatas, kainavęs 800 tūkst. Lt, nupirktas šiuolaikinis autoklavas, chirurginės bei kitokios įrangos, o tai ir padėjo atlaikyti visas reformas, grasinusias sunaikinti mūsų ligoninę.

Kretingos ligoninei pastaruoju metu pavyko prisikviesti naujų specialistų. „Dirbome intensyviai: važiavome į universitetus, pasakojome apie mūsų ligoninę, ligoninė ir Savivaldybė moka už rezidentūros studijas. Taip pasiruošėme akių ligų specialistę, anesteziologę-reanimatologę, ruošiame odos ligų specialistą, žinome, kad po rezidentūros pas mus bent 5-eriems metams dirbti liks chirurgas, kardiologė bei akušerė-ginekologė“, - vyriausioji gydytoja pasidžiaugė, jog patyrusių gydytojų komandą pamažu papildo ir jauni specialistai.

I.Volskienė pripažino, jog ligoninė dar tebejaučianti ir krizės padarinius, o padidėjus minimaliam atlyginimui ligoninei prireiks papildomų lėšų – apie 125 tūkst. Lt, kurių papildomai niekas neskirs: ligoninė privalo neviršyti nei Sveikatos draudimo fondo, nei steigėjos nustatytų asignavimų ribos.

„Tačiau turime neprarasti optimizmo – juk ir kitų metų simbolis ožka, kad ir užsispyrusi, bet pieno duoda. Mane labai pralinksmino toks naujametinis palinkėjimas, kuriuo norėčiau pasidalinti ir su kitais. Manau, jog mes, medikai, nepritrūksime kantrybės ir atlaikysime nuolatinių reformų karuselę“, - vylėsi I.Volskienė.

• Rašyti komentarą (1)