Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Patriotizmas, suvešėjęs užjūryje

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2014-12-19

Penktasis vizitas į Ameriką kretingiškei Onai Paulauskienei tapo išskirtiniu – moteris ne tik aplankė gyvenimą už Atlanto kuriančią dukrą, bet ir sudalyvavo JAV lietuvių bendruomenės susirinkime, dar kartą įsitikindama, kokia didžiule varomąją jėga gali tapti tėvynės ilgesys.

Penktąkart į Ameriką dukros Rasos lankyti atvykusią kretingiškę Oną Paulauskienę sužavėjo tenykštės lietuvių bendruomenės pastangos puoselėti lietuvybę.

Aktyvi lietuvybės puoselėtoja, JAV lietuvių bendruomenės narė, Pasaulio lietuvių seimo narė O.Paulauskienės duktė Rasa Paulauskaitė Dooling jau penkiolika metų gyvena už Atlanto, Konektikuto Valstijoje, Naugatuko miestelyje.

„Istorija sukasi kaip voverė rate, - įsitikinusi Ona. - Rasos promočiutė gimė Amerikoje, bet jos tėvai nusprendė grįžti į Lietuvą, mat gimus sūnui daktarai patarė keisti klimatines sąlygas dėl jo sveikatos problemų“.

Rasa, nuvykusi tik pasisvečiuoti, pažinti šalies, iš kurios kažkada atvyko jos prosenelė, taip ten ir liko, ištekėjo, susilaukė dukros, įsidarbino banke, o šiandien vadovauja visam klientų aptarnavimo skyriui: „Į Ameriką atvykau 30-ies. Iš naujo pradėti gyvenimą jau subrendusiam žmogui svetimoje šalyje nėra labai lengvas žingsnis, tačiau žemaitiškas užsispyrimas ir noras įrodyti sau, kad nėro to, ko negalėčiau padaryti, labai padėjo“.

Patriotiškumo pamokos

Šiuo metu O.Paulauskienės dukra išrinkta į pelno nesiekiančios organizacijos „Lietuvių fondas“ lėšų skirstymo komisiją. Pagrindinis organizacijos tikslas - išlaikyti ir remti lietuvišką kultūrą, švietimą, lietuviškos veiklos centrus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvoje ir visame pasaulyje.

„Vieną kartą per metus „Lietuvių fondas“ finansuoja įvairius projektus, susijusius su lietuvybės puoselėjimu“, - paaiškino R.Paulauskaitė Dooling.

Besisvečiuodama Amerikoje O.Paulauskienė įsitikino, kad atsiranda ir tokių lietuvių, kurie fondui palieka dešimtis miljonų, vėliau panaudojamų knygų leidybai, menininkų paramai ar net laidotuvėms surengti, jei kuriam lietuviui pritrūksta lėšų: „Jeigu ir Lietuvoje taip propaguotų lietuvybę, gyventume visai kitaip“.

Viešėdama už Atlanto Ona Paulauskienė su anūke Emilija atrado dar vieną Kretingą - Kretingos vienuolių įkurtus svečių namus, kurių pastatai pavadinti lietuviškai – „Kretinga“, „Palanga“, „Baltija“.

„Amerika – didelė, ir kiekvienoje Valstijoje situacija skirtinga, tačiau apskritai čia vyksta fantastiški dalykai: švenčiamos lietuviškos šventės, laikomasi tradicijų, organizuojami renginiai, susiėjimai, parodos, koncertai. Ir visa tai daro savanoriai, kurie negaili nei savo asmeninio laiko, nei lėšų“, - tikino Rasa.

Pasak jos, šiuo metu vyksta pasirengimas Dainų šventei, žmonės į repeticijas kaskart važiuoja valandą, dvi ar dvi su puse ir tai yra didelis pasiaukojimas beprotiškų tempų Amerikoje.

„Kasmet mūsų bendruomenė ruošia Kūčių pietus maždaug 80-100 žmonių - visą savaitę triūsiame, kad išlaikytume šią seną tradiciją“, - atviravo moteris, kaip ir kiti lietuvybės puoselėtojai dirbanti neatlygintinai.

Glaudus ryšys stebina

Tai, kaip vietiniai lietuviai garbina lietuvybę, Ona Paulauskienė sakė pajutusi, kai su dukra lankėse JAV lietuvių bendruomenės XX Tarybos sesijos suvažiavime Los Andžele. Tarp daugybės svečių iš Amerikos bei Lietuvos atsidūrusi Ona buvo pasveikinta plojimais – vien dėl to, kad yra lietuvė, žemaitė ir atvyko iš Lietuvos.

Pasak O.Paulauskienės, JAV lietuvių bendruomenėje vadinamieji dypukai tebėra jungiamoji grandis ir visa ko pagrindas. Prie jų veiklos prisideda iniciatyvūs trečiabangiai, tokie, kaip Onos dukra Rasa. Glaudus ryšys, siejantis visų Valstijų lietuvius, ypač juntamas sunkiausiomis akimirkomis – lietuvių bendruomenės suvažiavimuose tradiciškai pagerbiami visi tais metais pasaulį palikę išeivijos lietuviai. Anot Onos, stebina ir tai, kad Amerikoje kiekvienas lietuvis yra svarbus, kiekvienas prisimenamas.

„Man buvo įdomu pabendrauti ir su šiais žmonėmis, sutikti žemaičių. Pastarieji Amerikoje ir sūrius spaudžia, ir kopūstus raugia, o savo amerikiečius sutuoktinius moko ne lietuvių kalbos, o žemaičių tarmės. Ir šiems tai patinka“, - pasakojo O.Paulauskienė.

O.Pauslauskienę nustebino ir tai, kad lietuviai, tiek metų pragyvenę Amerikoje, kalba beveik be akcento – ji net nepajutusi skirtumo. Ona griauna mitus ir apie amerikiečius, kurie, neva, niekada neeikvoja savo laiko svetimoms kalboms mokytis.

„Dukros vyras, nenorėdamas pasirodyti prastesnis, prieš atvykdamas pasisvečiuoti į Lietuvą lankė lietuvių mokyklą, kiek pramoko kalbos, lietuviškai jis skaito puikiai, tiesa, ne visada supranta, ką“, – juokavo moteris.

Pilietybės klausimas - skaudus

Paklausta apie galimybes kada nors į Lietuvą sugrįžti ne vien atostogoms, Rasa susimąstė: „Kai sukuri šeimą, svetur ir gimsta vaikai, tavo vienos norai nebeegzistuoja. Tačiau Dievo keliai, numatyti mums, yra nežinomi“.

Moteriai neramu dėl dukros ateities - ar Lietuvoje ji turėtų tokias pat galimybes siekti savo užsibrėžtų tikslų, jeigu nuspręstų sugrįžti į protėvių žemę. Situaciją komplikuoja ir tai, kad Lietuvoje vis dar nėra palankių įstatymų legalizuotis kitataučiams, neišspręstas pilietybės klausimas.

Pasak O.Paulauskienės, pilietybės suteikimas JAV - didelė šventė, į kurią žmonės suvažiuoja su šeimomis ir lieja džiaugsmo ašaras. Gavusi Amerikos pilietybę verkė ir Onos dukra, tik labiau dėl dar vieno nutrūkusio saito su gimtąja šalimi – ji prarado Lietuvos pilietybę.

„Pilietybės klausimas man ypatingai skaudus, nes manau, kad žmogus, gimęs ir užaugęs Lietuvoje, neturėtų būti verčiamas atsisakyti pilietybės, net jei dėl susiklosčiusių aplinkybių įgijo kitos šalies pilietybę“, - sakė R.Paulauskaitė Dooling.

Tačiau ir Amerikoje galima surasti savo Lietuvą, net - Kretingą. Viešnagės Amerikoje metu O.Paulauskienė pasakojo su dukra pabuvojusi Šv. Antano vienuolyne. XX a. pradžioje šalia jo Kretingos vienuoliai įkūrė svečių namus, tris iš pastatų pavadindami Kretinga, Palanga ir Baltija.

„Tąkart „Kretingos“ viešbutyje negavome vietų, teko nakvoti „Palangoje“, - įspūdžiais dalinosi O.Paulauskienė. – Ir visa tai vos už 300 metrų nuo smėlėtų Kenebunko paplūdimių ir Atlanto vandenyno“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas