Į kūrybą sulindę katinai

Šmaikštūs, ironiški, protingi, stori – gerai prižiūrėti ir nupenėti. Piešti, grafiškai pavaizduoti, sulipę ant segių, auskarų, sulindę į pagalves ir žaislus. Tokie yra 23-jų kretingiškės menininkės Neringos Martinėnaitės kuriami katinai.

Nuo vaikystės Neringą Martinėnaitę lydėjęs katinų motyvas formavo savitą jos kūrybos stilių.

Princesės su katinų galvomis

„Su šiuo mielu gyvūnėliu draugauti pradėjau tada, kai jau galėjau nulaikyti pieštuką: pasilįsdavau po močiutės stalu ir tepliodavau – visa pastalė buvo priterliota. O kai piešdavau lėles ar princeses, mano ranka intuityviai joms prilipdydavo katino galvą“, - juokėsi N.Martinėnaitė, prisipažindama, kad visą gyvenimą mylinti ir tikrus katinus. Šiandieninė jos meilė yra oranžinis storas Findusas, kažkuo primenantis animacinį herojų Garfildą.

Vaikystę praleidusi pas senelius Zitą ir Aleksandrą Varnus, mergina sakė pas juos išėjusi ir meno pradžiamokslį - jos senelis tapė, pats grojo ir ją mokė groti pianinu. O mama Ramunė Martinėnienė taip pat piešusi, bet dabar irgi užsikrėtusi jos katinais, - tik Neringa labiau linksta į papuošalus, o šioji siuva ir siuvinėja dekoratyvines pagalves bei žaislus - žinoma, katinų formos.

Kretingos meno mokykloje besimokydama dailės, N.Martinėnaitė tapo aktyvia jaunimo klubo „Mes tik“ nare: jaunieji šio klubo menininkai, sukūrę savitą stilių, tapė nuotaikingus paveikslus vaikams su gyvūnėliais ir angelais, kuriuos apčiuopia ir neregiai. Šie paveikslai tapo žinomi visoje Lietuvoje – kretingiškiai juos dovanodavo vaikų ligoninėms. Pagal Neringos etaloną sukurtą katiną šiandieną jau tapo kita jaunųjų menininkų karta – paveiksluose jis gyvena jau bemaž dešimtmetį.

Pripažino kretingiškės simbolį

„Kai mokiausi Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos menų fakulteto Vizualinio dizaino katedroje, visi, kas su manimi susipažindavo, užsikrėsdavo katinais – mūsų gyvenime jie dominavo visur.

Mūsų kursą taip ir vadindavo – katinų kursas“, - šmaikštavo grafikė.

O jos sukurtas katino simbolis buvo pripažintas 40-metį šventusios Vizualinio dizaino katedros simboliu.

Dar studijuodama N. Martinėnaitė sakė dalyvaudavusi įvairiuose konkursuose. „Anglijos BEEGO kepykla buvo paskelbusi konkursą sukurti jų kompanijos reklamą, kurioje būtų pavaizduoti gyvūnai. Ant kepyklos lango, pro kur sklido bandelių kvapas, paslaptingai užsodinau tris katinus“, - rodydama stilizuotą ranka pieštą darbą, pasakojo menininkė, džiaugdamasi, kad jos logotipas pateko į finalą, nors ir laimėjo grafinis piešinys su karvutėmis.

Anot merginos, užsienyje piešimas ranka yra tarsi stebuklas: „Pamato – vau, negali patikėti, kad moki piešti ranka, nes ten viskas atliekama kompiuteriu“.

Į užatlantę išlydės mūza

Pagal studentų mainų programą išvykusi padirbėti į vieną iš JAV Los Andželo reklamos agentūrų, ten praleido dvi vasaras. „Pabandžiau kurti ir fotosesijas, - amerikiečiams nebūdinga fotografuotis gamtoje, ir nuotraukos gamtoje juos stebino“, - pasakojo kretingiškė, neslėpdama, jog po Naujųjų metų vėl ketina kelti sparnus į užatlantę, nes tos pačios studijos šeimininkai pasiūlė jai nuolatinį darbą.

„Išvyksiu, ko gero, ilgam. Bet viliuosi - jei nepatiks, į namus galėsiu bet kada sugrįžti, - sakė šeimos ir namų artumą labai vertinanti menininkė. Iš čia ji išsiveš ir savus katinus. - Nežinau, kas turėtų įvykti, kad savo kūryboje jų atsisakyčiau. Jie man pakelia nuotaiką, jie tiesiog gyvena manyje“, - vaizdingai kalbėjo Neringa, prisimindama, beje, ir savąjį Findusą, kuris yra jos įkvėpėjas: „Vos paimu teptuką, Findusas strykt ant kelių, stebi kiekvieną judesį. Jis yra manoji mūza“, - vis juokavo pašnekovė.

Beje, ir 16-metė sesė Gintarė, ir tėtis Sigitas, dirbantis LESTO, taip pat skatina judviejų su mama kūrybą: „Tėtis mano sukurtą katino lipduką nešioja užsilipdęs ant šalmo. O grįžęs namo krinta į sofą tarp mamos katinų – pagalvėlių, kac, kac jūs, mano meilučiai, glosto juos“, - šiltai apie Martinėnų šeimos namų interjere įkurdintus rankdarbius pasakojo Neringa.

• Rašyti komentarą (1)