Naujas galvos skausmas abiturientams

Dvyliktoje klasėje laukiantys brandos egzaminai – didelė kiekvieno moksleivio baimė. Ramia širdimi šio per daugelį metų sukauptų žinių patikrinimo nelaukia niekas, juk nuo rezultatų dažnai priklauso abituriento ateitis. Todėl savaime suprantama, kad nuo 2016 m. įvedamas matematikos egzaminas, privalomas valstybės finansuojamų studijų vietos siekiantiems moksleiviams, nesulaukė daug šiltų emocijų.

Naujovė - privalomas matematikos egzaminas - išgąsdino ne vieną moksleivį.

„Privalomas matematikos egzaminas atims galimybę prasčiau šio dalyko besimokantiems mokiniams studijuoti nemokamai, ypač jei matematikos disciplinos studijoms nereikės visiškai arba minimaliai. Mano nuomone, padaugės jaunuolių, studijuoti vykstančių į užsienio universitetus,“ – apie privalomą matematikos egzaminą internete paskelbtoje apklausoje atsiliepė vienas iš respondentų. Kitų nuomonė buvo panaši - vos pora iš 21 apklausoje dalyvavusių žmonių pasisakė esantys už šią švietimo naujovę. Priešiškai nusiteikusi ir būsima Pranciškonų gimnazijos abiturientė Palmira Vencevičiūtė: „Po mokyklos baigimo sieksiu realizuoti savo svajonę ir tikslą – studijuoti dailę. Būtent dėl to manau, kad žmogus turi turėti teisę pasirinkti, reikia jam tokio dalyko kaip matematika ar ne. Koks tikslas kankinti save, jei šis dalykas net nesiseka“.

Nepaisant didesnių sunkumų, stojant į valstybės finansuojamą studijų vietą, apklausos respondentai įžvelgė ir kitokių neigiamų naujo privalomojo egzamino pusių: laiko trūkumas dėl pasiruošimo kitų dalykų patikrinimui, dar daugiau darbo ir streso, papildomos išlaidos korepetitoriams, nes „ne visada užtenka pamokose skirto laiko įsisavinti naują informaciją“.

Oficialios privalomojo matematikos egzamino įvedimo priežastys - įvairios, tačiau ryškiausia jų – jaunuoliai, turintys vidurinės mokyklos išsilavinimą, nemoka matematikos. Anot Pranciškonų gimnazijos matematikos mokytojos Violetos Baltūsienės, tai – gryniausia tiesa, mat mokyklą baigusiems mokiniams dažnai trūksta loginio mąstymo: „O būtent tai matematika ir treniruoja. Loginis mąstymas yra pagrindas visiems mokslams, išskyrus menines specialybes, kur aktualesnis kūrybiškumas. Tačiau visose kitose srityse sugebėjimas iš turimos medžiagos išrinkti tai, kas svarbiausia, atskirti tinkamą informaciją nuo netikslios, susidėlioti sistemą ir tuo remiantis daryti įvairias išvadas yra būtinas. Matematika sukuria pagrindą tokio mąstymo vystymuisi. Dėl to aš būčiau už privalomą matematikos egzaminą“.

Su tokiu mokytojos požiūriu sutinka ir Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Ernesta Lubinaitė, matematikos egzaminą nusprendusi laikyti dar prieš jam tampant privalomu: „Matematika gana tiesiogiai susijusi su mano pasirinkta studijų kryptimi. Šis mokslas padeda ugdyti blaivų mąstymą, kurį lavinti pravartu visiems. Negana to, matematikoje gautos žinios tikrai praverčia ir kasdieniniame gyvenime“.

Atsakiusieji į anketą taip pat nurodė teigiamų tokio egzamino įvedimo pusių: šalies išsilavinimo lygio kilimas, matematikos žinių prisidėjimas prie bendro išprusimo, galimas didesnis moksleivių susidomėjimas tiksliaisiais mokslais. Tam pritaria ir E.Lubinaitė. Mokinė įsitikinusi, kad tokia švietimo sistemos naujovė tikrai nebus žalinga: „Priešingai - manau, kad ji atneš naudos. Gal, pavyzdžiui, laikui bėgant, šio egzamino pasekmė bus ta, kad žmonės taps kūrybiškesni ir išmoks geriau tvarkytis, kad ir su savo finansais“.

Eglė DIRMEITYTĖ "P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)