Renovuojamo namo prievaizdui – negailestingi kirčiai

„Jei tikrai turit tokį statybos darbų techninį prižiūrėtoją, kaip pasakojot, – projektas nebus geras. O tai, kad į šį susirinkimą nerado reikalo atvykti rangovas, rodo ir jo požiūrį į jus bei į darbą“,– žodžių į vatą nevyniojo Kretingos kultūros centro salėje su gyventojais apie daugiabučių namų atnaujinimo projektų finansavimą pakalbėti ir į iškilusius klausimus atsakyti atvykę bendrovės „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ (VIPA) atstovas Žilvinas Kačiuška bei Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Šiaulių regione Genadijus Mikšys.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė Kretingos kultūros centre surengė daugiabučių namų gyventojų susitikimą su VIPA atstovu Žilvinu Kačiuška ir BETA specialistu Šiaulių regione Genadijumi Mikšiu, kurie išsamiai atsakė į klausimus, susijusius su namų renovacija.

Stogo dangą projektavo aklai

Tarp palyginti negausiai susirinkusių kretingiškių daugiausiai problemų kėlė šią liepą pradėto renovuoti Vilniaus g. 10 daugiabučio gyventojai. Jie skundėsi nekokybiškai atliekamais statybos darbais, o konkursą šiuos darbus prižiūrėti laimėjusio, atlyginimą už tai gaunančio asmens teigė daugelis akyse neregėję, nežinantys nei jo pavardės, nei telefono numerio, tik girdėję, kad yra iš Kauno.

„Tai – blogai. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas yra jūsų dešinioji ranka, konkurso tvarka atėjęs tarnauti jums. Į objektą jis turėtų atvykti du - tris kartus per savaitę ir įsitikinti, kaip atliekami darbai, ar naudojamos medžiagos atitinka techninį projektą, o kilus klausimams - kalbėtis su jumis. Jei jis – iš Kauno, kol baigsis projektas, galbūt turėtų net apsigyventi Kretingoje“,– kalbėjo G. Mikšys. Jeigu pareigas renovuojamų namų techniniai prižiūrėtojai išties atlieka aplaidžiai, jie gali netekti sertifikato.

Tačiau kretingiškiai pasakojo nusivylę ne vien tik statybos darbų techniniu prižiūrėtoju, bet ir namo renovacijos investicinio projekto rengėju, ir pačiu rangovu – statybos darbus, anot jų, atbulomis rankomis atliekančia bendrove „Lankstinys“. „Kur matyta, kad, projektuojant šlaitinio stogo dangą, plotą kas matuotų pagal pamatų plotą? Toks įspūdis, kad investicinis planas buvo parengtas kabinete Vilniuje, Projektų rengimo centro specialistams net neatvykus į Kretingą“,– kalbėjo gyventojai. BETA specialistas aiškino, kad tokiu atveju už neapsižiūrėjimą per kišenę kirs rangovui – jis iš savo lėšų turės vis tiek apdengti visą stogą.

Žmonių turtą plovė lietus

Kad bendrovė „Lankstinys“ dirba neatsakingai, teigė ne vienas: esą dengiant stogą, dėl rangovo nerūpestingumo nebuvo apklota plėvele, todėl naktį lietaus vandeniu aplieti 2 butai, vienas jų nukentėjo keletą kartų. „Tiesa, draudimo bendrovė nuostolius padengė, tačiau turėjau laiką gaišti, tvarkydamas visokius dokumentus ir įrodinėdamas žalą“,– sakė jaunas vyras.

Išgirdusi žmonių nuomonę, daugiabučių namų renovaciją administruojančios bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė prisipažino kai kuriuos faktus girdinti pirmą kartą ir pasisiūlė prie Vilniaus g. 10 namo skubiai sušaukti gyventojų susirinkimą, pakviesti jame dalyvauti rangovą bei kaunietį statybos darbų techninį prižiūrėtoją, apie kurį jos nuomonė esanti labai gera. „Jis – griežtas, tikrai atsakingas, sudaro kompetentingo asmens įspūdį“,– taip ji atsiliepė apie šį specialistą, tačiau gyventojai šiais epitetais nepatikėjo, daugeliui jie sukėlė nuostabą ir pasipiktinimą.

Susirinkime dalyvavusių specialistų bei Vilniaus g. 10 gyventojų dialogo klausęsi savo namus renovuoti eilės laukiantys J. K. Chodkevičiaus g. 33, Lazdynų g. 5, Topolių g. 10, Savanorių g. 47 ir 42 atstovai būgštavo, kad ir jie panašių problemų gali neišvengti.

Žmonės domėjosi, kiek laiko pagal įstatymą renovacija gali trukti. Buvo atsakyta, jog įprastai baigiama per 6–7 mėnesius, tačiau gali trukti ir dvejus, o jei susiduriama su nenumatytomis kliūtimis, – ir trejus metus.

Paskola – realiai atlikus darbus

Apie daugiabučių atnaujinimo projektų finansavimą daugiausia kalbėjo, į dažniausiai pasitaikančius klausimus atsakė finansų įstaigos VIPA atstovas Ž. Kačiuška. Jis išdėstė pagrindinius daugiabučio atnaujinimo reikalavimus: namas pastatytas pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m.; investiciniame plane numatyta pasiekti ne mažesnę kaip D pastato energinio naudingumo klasę ir ankstesnes skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 20 proc. Namo atnaujinimui turi pritarti ne mažiau kaip 55 proc. savininkų.

Daugeliui gyventojų buvo neaišku, nuo kada ir kokiu būdu jie turi pradėti mokėti paskolą ir palūkanas.

Paskolos sutartis pasirašoma tik tada, kai projekto administratorius įvykdo daugiabučio namo projektui įgyvendinti reikalingų paslaugų bei rangos darbų pirkimus. „Bet projekto administratoriui pasirašius paskolos sutartį nereiškia, kad jau ir mokate iš karto. Mokama nuo to momento, kai administratorius pateikia pasirašytą realiai atliktų rangos darbų aktą“,– paaiškino specialistas. Paskolos, kuri pagal preliminarų grafiką gali būti mokama pasirinkta tvarka, laikotarpis gali būti iki 20 metų. Grąžinti galima ir anksčiau, apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 5 d. iki grafike numatytos sumokėjimo dienos. Bet ir tokiu atveju palūkanas už kelis mėnesius susimokėti vis tiek teks.

Lietuvos Vyriausybė yra nustačiusi 3 proc. fiksuotų palūkanų normą, jos keisti negalima. Suteikus paskolą, palūkanos mokamos nuo už atliktus konkrečius rangos darbus išmokėtos sumos. Iš viso finansuojama iki 100 procentų statybos darbų išlaidų.

Paskolos arba paskolos ir palūkanų grąžinimą galima atidėti iki 30 mėn. nuo pirmos paskolos dalies išmokėjimo dienos. Paskolos išmokėjimo, sutarties pasirašymo, išankstinio grąžinimo ar bet kokių kitų su paskolos administravimu susijusių mokesčių VIPA netaiko. Nuo 2015-ųjų paskola bus suteikiama eurais.

Gyventojai – padėties šeimininkai

Specialistas taip pat akcentavo, kad pagrindiniai renovacijos prižiūrėtojai – patys gyventojai. Jie turi „spausti“ rangovą ir administratorių darbus atlikti kokybiškai ir laiku, kad už energiją taupančias priemones gautų visą 40 proc. valstybės teikiamą paramą ir kad būtų padengtos išlaidos, tenkančios projektui parengti, administruoti bei statybos techninei priežiūrai vykdyti. Sutartis su statybos rangos darbų įmone turi būti pasirašyta iki šių metų pabaigos, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d., o statybos darbai baigti iki kitų metų spalio 1 d. Kitu atveju kompensacija gali gerokai mažėti. Projektas laikomas baigtu, kai pasirašomas užbaigimo aktas. Gyventojai teiravosi, o kaip būtų, jeigu darbai vėluotų dėl rangovo kaltės. Specialistų teigimu, rangovo įmonė taip pat turėtų būti suinteresuota greičiau pabaigti projektą, pasiimti pinigus ir pradėti dirbti kitame objekte, antraip pati liks be darbo – statybininkų Lietuvoje trūksta.

Komentarai

Bendrovės „Lankstinys“ vadovas Arūnas Kaulius:

– Apie Kretingoje rengiamą susirinkimą sužinojome likus dviem savaitėms iki jo. Kvietimas nebuvo įpareigojantis dalyvauti.

Nesutinku su gyventojų kaltinimais dėl statybos darbų kokybės. „Lankstinys“ dirba pakankamai normaliai. Tiesa, buvo atvejis, kai, dengiant stogą, nuo lietaus labiau nukentėjo vieno gyventojo butas. Bet ar tas gyventojas sakė, kad buvo pamiršęs užsidaryti stoglangį? Be to, mes patys turtą buvome apdraudę, tad, galima sakyti, nuostolius mes ir atlyginome.

Statybos darbų techninis prižiūrėtojas Vydas Stasiulaitis:

– Susirinkime nedalyvavau dėl ligos. Netiesa, kad statybos darbai palikti likimo valiai. Juos aš kontroliuoju, broko tikrai nėra. Viena, ką blogai padariau, – nepaprašiau gyventojų, kad negeroves, kurias jie pastebi, registruotų į specialiai tam skirtą sąsiuvinį. Nuo šiol toks sąsiuvinis bus vedamas. Kitą savaitę žadu atvažiuoti į Kretingą ir pasižiūrėti, kuo galėtų gyventojai būti nepatenkinti. Linkiu, kad jie pagaliau išsirinktų namo pirmininką – bendrauti būtų lengviau. Renovacijos esmė – kad gyventojai pigiau mokėtų už šildymą. Išvadas galėsime daryti maždaug kovą ar gegužę. Beje, už savo atliekamą darbą aš iki šiol nesu gavęs nė lito.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė:

– Po to, kai stogo dangos keitimo metu, naktį lyjant, buvo aplieti gyventojų butai, iškart buvo kreiptasi į rangovą. Įvertinęs žalą, jis siūlėsi suremontuoti savo lėšomis, tačiau savininkai atsisakė. Rangovas juos nukreipė į draudimo kompaniją GJENSIDIGE, kurioje yra apsidraudęs. Pati susisiekiau su draudimo įmonės Žalų atlyginimo skyriumi, kur mane patikino, kad aplietų butų savininkams pateiktos žalos atlyginimo sąmatos, su kuriomis jie sutiko, ir pinigai pervesti į jų sąskaitas.

Susirinkime buvo priekaištaujama, kad name nesilanko programos administratorius ar techninis prižiūrėtojas. Iš tiesų būna savaičių, kai administratorius Kęstutis Motijauskas lankosi kasdien ir po kelis kartus. Techninis prižiūrėtojas techninę priežiūrą vykdo taip pat nuolat, grafiką jis derina su rangovu. Kas iš gyventojų kreipėsi, kiekvieno problema iškart buvo išspręsta, o pageidavimas patenkintas. Nuo šiol pastebėjimai, pageidavimai, pretenzijos bus registruojamos specialiame žurnale. Užregistruotus nusiskundimus su rangovu nuodugniai nagrinėsime kiekvieną pirmadienį.

• Rašyti komentarą (12)