Atšvaitas – ne puošmena ir ne žaislas

Vakar ankstyvą rytą Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai Kęstutis Monkus (kairėje) ir Regimantas Lingys dalijo atšvaitus jų neturintiems gyventojams ir linkėjo gatvėse bei keliuose tamsiuoju paros metu saugoti savo gyvybes.

Keliuose padaugėjus automobilių, gerokai padaugėjo ir skaudžių eismo nelaimių. Valstybinės reikšmės keliuose pernai žuvo 258 eismo dalyviai, tarp jų – 98 pėstieji. Didžioji jų dalis žuvo rudens ir žiemos periodu, tamsiuoju paros laiku. Pasak Kretingos policijos komisariato Kelių policijos poskyrio specialistės Aušros Baločkienės, dėl to pastaruoju metu ypač kalbama apie atšvaitų svarbą.

A. Baločkienės teigimu, atšvaitas – ne puošmena ir ne žaislas, kuriuo pasidžiaugus galima numesti. Iki lapkričio 1 d. Kretingos policijos pareigūnai nubaudė 51 nedrausmingą, be atšvaito neapšviestais keliais ėjusį pėstįjį bei 20 dviratininkų, važiavusių be atšvaitų ir liemenių.

Kelių eismo taisyklės keitėsi ne kartą, tačiau, pareigūnės žodžiais, atšvaito būtinumas akcentuojamas nuo 1993 m. „Naujovės prigyja lėtai. Galbūt prie atšvaitų žmonės pratinasi kaip prie automobilių saugos diržų? Gal reikia laiko, kad turėti atšvaitą taptų įpročiu?“ – svarstė ji. Specialistė pasakojo, jog policija bendradarbiauja su mokyklomis, kartu su mokytojais nori mokiniams nuo mažens ugdyti supratimą, kad į tamsą be atšvaito eiti negalima. Tačiau prie auklėjimo turi prisidėti ir mokinių tėvai – juk kiekvienas vaikas išeina iš namų.

Teigiama, kad tamsiu metu pėsčiasis be atšvaito pastebimas likus 50 m iki jo, o atšvaitą vairuotojas gali pastebėti ir už 150 m. Tokiu atveju ir 100 kilometrų per valandą greičiu važiuojant automobilį įmanoma sustabdyti.

Lietuvos automobilių kelių direkcija lapkričio 6-ąją paskelbė Atšvaitų diena. Prevenciniais renginiais vakar ją paminėjo ir Kretingos kelių tarnybos darbuotojai kartu su Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnais. Iš ryto prie ugdymo įstaigų vaikams, vakare neapšviestuose rajono keliuose praeiviams jie dalijo atšvaitus, o dviratininkams – liemenes, visiems linkėjo būti matomiems ir vaikščioti saugiai.

„Prevencinių priemonių metu mes skiepijame ne tik būtinumą tamsiu paros metu nešioti atšvaitus, bet ir mokome, kaip juos taisyklingai užsidėti“,– „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Baločkienė.

Juostinius atšvaitus pėstiesiems patariama nešioti ant rankos tarp riešo ir alkūnės, o pakabinamus – prisegtus prie striukės ar palto kišenės. Savaime atšvaitai nespindi, todėl jie turėtų būti segami automobilio žibintų aukštyje, kad vairuotojai pastebėtų.

Pašnekovė prisiminė 5 metų senumo nelaimę ir mūsų rajone – ties Klibių kaimu žuvo dviračiu važiavusi atšvaito neturėjusi moteris. Tuomet dar nebuvo reikalaujama, kad dviratininkai dėvėtų šviesą atspindinčias liemenes. Dabar jas turi vilkėti ir dieną. „Kai kurie tokiu reikalavimu piktinasi, tačiau automobilių vairuotojai iš tolo pastebimais dviračių eismo dalyviais tik džiaugiasi“,– sakė A. Baločkienė.

* Atšvaitai išrasti Suomijoje. Manoma, kad pirmasis juos apie 1955 m. sukūrė vienas suomių ūkininkas. Atšvaitus jis naudojo ne važiuodamas dviračiu ir ne eidamas pėsčiomis – juos jis pritaisydavo ant savo arklio traukiamo vežimo. Ypač atšvaitai išplito septintajame XX a. dešimtmetyje. Apie 1960 m. jais susidomėjo ir Suomijos institucijos, atsakingos už saugų eismą. 1965 m. pradėta masinė atšvaitų gamyba. Neilgai trukus atšvaitai imti eksportuoti į kitas šalis.

Kaip vertinate sugriežtintas taisykles? Ar patys dėvite atšvaitus?

• Rašyti komentarą (11)