Pusryčiai – valgyti ar galima ir pramiegoti?

Neretai girdime mokinių nesusikaupimu besiskundžiančius mokytojus, o ir patys „kaltinamieji“ kartais prisipažįsta, jog užduotis išlaikyti dėmesį ir skirti visas jėgas mokymuisi klasėje prilygsta neįmanomai misijai. Vieni dėl šios problemos kaltina neįdomius mokomuosius dalykus, kiti - širdį graužiančius meilės kirminus. Tačiau dažniausiai šios problemos priežastis slepiasi pačioje dienos pradžioje - pusryčiuose. Apie jų svarbą bei ypatumus „Kuprinei“ sutiko papasakoti Kretingos šeimos klinikoje dirbanti šeimos gydytoja Regina Grykšienė.

Gydytojos Reginos Grykšienės teigimu, ryte papusryčiavę, visą dieną jausimės daug darbingesni, energingesni, galėsime lengviau sutelkti dėmesį.

Tipiškas jaunuolio rytas

Tikrai ne visi kas rytą valgome pusryčius. Dažniausiai vėlai vakare įlipus į lovas, kitą rytą norisi kuo ilgiau pamiegoti, ir saldus, kelias minutes ilgiau besitęsiantis miegas atrodo daug svarbesnis negu ant stalo šąlantys mamos paruošti pusryčiai. Geriausiu atveju, vėluodami į mokyklą, dar spėjame nučiupti kokį sausainį ar sumuštinį. Vėliau mokykloje visokiais būdais tramdome kaukiantį skrandį ir bandome susitelkti į klasės įvykius, kol galiausiai bėgame į valgyklą ir sukemšame sausą bandelę, kad tik nuramintume įsismarkavusį alkio skausmą. Vis dėlto kelios minutės, praleistos prie pusryčių stalo, gali padėti viso to išvengti ir suteikti smagų bei gyvybingą rytą.

Pusryčių reikšmė žmogaus savijautai

Dažniausiai jaunuoliai nesureikšmina būtinybės pavalgyti pusryčius, nes nežino, kokios pasekmės jų gali laukti. Paprašyta įvardyti, kokie sveikatos sutrikimai gali pasireikšti dažnai nevalgant pusryčių, gydytoja R.Grykšienė sakė, jog gali stipriai padidėti rūgštingumas. Anot specialistės, kuomet skrandis laukia maisto, jis gamina rūgštį, skirtą virškinti maistą, tačiau jei skrandis maisto nesulaukia, pradeda graužti patį skrandį. Dėl to gali atsirasti žaizdos, išsivystyti opaligė, kankinti alkio skausmai, kurie trikdo smegenų darbą, gadina nuotaiką. Taip pat, R.Grykšienės nuomone, pusryčių nevalgymas veda į netaisyklingą valgymo režimą - jei pirmą dienos dalį leidžiame organizmui badauti, vėliau, pavalgius, jis pasisavina visas gautas kalorijas, kaupdamas jas mūsų kūne. Tokio organizmo gąsdinimo pasekmė gali būti nutukimas. Žmonės, kurie per dieną valgo vieną ar du kartus, dažniausiai priauga daugiau svorio negu valgantys 4-5 kartus mažesniais kiekiais.

Gydytojos žodžiais, jeigu ryte papusryčiaujame, jaučiamės daug darbingesni, energingesni, galime lengviau sutelkti dėmesį. Dažnas, ilgai dirbęs protinį darbą, pajunta, kad smegenys reikalauja maisto, o kadangi lengviausiai įsisavinami angliavandeniai, žmogus pradeda svajoti apie saldumynus. Anot R. Grykšienės, kišenėje rastas saldainis šioje situacijoje yra puiki išeitis, bet jei jo neturime, po kiek laiko signalą duoda skrandis, reikalaudamas sotaus maisto.

Vandens stiklinė – organizmo žadintuvas

Pasak R.Grykšienės, puikiausia dienos pradžia – stiklinė vandens. Ją išgėrę, pažadiname organizmą iš miego, paskatiname jį dirbti. Skrandis užsipildo vandeniu, kurį laiką jaučiamas sotumo jausmas. Šią skrandžio apgavimo taktiką vertėtų įsidėmėti norintiems sulieknėti. Ryte geriamas vanduo turi būti kambario temperatūros, nešaltas, antraip skrandžiui, ką tik pabudusiam iš miego, suduosime per didelį smūgį. Šaltą vandenį patariama gerti po maisto, tuomet organizmui sukeliamas nedidelis stresas, dėl kurio skrandis pradeda aktyviau dirbti.

Tobulų pusryčių receptas

Norėdami susikurti puikų rytą, turėtume vadovautis šiais gydytojos Reginos Grykšienės nurodytais patarimais: •atsikelti nusiteikus gyvybingai ir turiningai dienai;

•išlipus iš lovos pirmiausia išgerti kambario temperatūros stiklinę vandens;

•kad būtume verti pusryčių, turime padaryti energingą mankštą. Vasarą labai sveika nors trumpam pabėgioti; •sušilus po mankštos, nusiprausus ir praėjus ne mažiau kaip valandai nuo prabudimo, galime sėsti prie pusryčių stalo.

Pusryčiams sveikiausia valgyti šiltas įvairių grūdų košes, keptą arba virtą kiaušinį, blynelius, sausus pusryčius, šviežiai spaustas sultis, liesą varškę, jogurtą, arbatą. Svarbiausia - maistas turi būti ne itin sunkus, sveikas bei maistingas. Tiems, kas mano, jog valgyti košę yra neįdomu, gydytoja atsako, kad net pati Didžiosios Britanijos karalienė pusryčiams valgo avižų košę. Tai įrodo, jog košės – pats geriausias pusryčių maistas. Košes galima pagardinti įvairiomis uogomis, džiovintais vaisiais, šokolado drožlėmis, svogūniukais ar pakepintais lašinukais. Labai svarbu ypač gerai sukramtyti maistą. Jeigu į mieguistą skrandį įmesime pusiau apkramtytą sumuštinį, organizmas mums už tai tikrai nepadėkos.

Avižų košė su keptais bananais

Reikės:

200 ml pieno,

100 ml vandens,

1 stiklinės avižinių dribsnių,

trupučio druskos,

šaukšto sviesto,

1 banano.

Kaip gaminti

* Pieną ir vandenį užvirinkite nedideliame puode.

* Suberkite druską ir dribsnius. Karštį sumažinkite iki vidutinio. Šaukštu vis pamaišykite košę.

* Virkite apie 7 - 10 min., tada uždenkite dangtį ir nukelkite košę nuo ugnies.

* Keptuvėje įkaitinkite sviestą. Sudėkite nuluptą ir griežinėliais supjaustytą bananą. Abi griežinėlių puses kepkite po 3 - 4 minutes.

* Košę sudėkite į dubenėlį, ant jos – keptą bananą ir viską užpilkite šaukštu klevų sirupo.

Aistė ŠEŠTOKAITĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (3)