|
|
|
Apie tikrąją globą, besąlygišką meilę ir pinigus
Valstybės politika – mažinti vaikų, augančių globos institucijose, skaičių bei skatinti šeimas įsivaikinti arba globoti. Tačiau, pasak Kretingos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Violetos Lukoševičienės ir jos pavaduotojos Aušros Margevičienės, darbartinė sistema tam nėra palanki: vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį globos įstaigoje – 2 tūkst. 530 Lt, o šeimoje – tik 520 Lt. Be to, išmoka už šeimoje globojamą vaiką nediferencijuojama – tiek pat pinigų mokama už mažametį, tiek pat – už vidurinę mokyklą bebaigiantį. Į gyvenimą kabinasi pati „Vyresniems pinigų reikia daugiau – prasideda šimtadieniai, egzaminai, su klase rengiama daugiau ekskursijų, žygių. Paskutinėse klasėse per vasarą Palangoje dirbdama sezoninius darbus pasitaupydavau, tačiau vis tiek viskam neužtekdavo. Kartą 50 litų reikėjo sumokėti už klasės draugų nuotraukų vinjetę – mačiau, kad globėja buvo nepatenkinta“,– pasakojo Kretingoje gyvenanti, šiuo metu Klaipėdos kolegijoje socialinį darbą studijuojanti Jūratė (vardas pakeistas). Globėjų šeimoje Kretingos rajono kaime mergina gyveno iki pilnametystės – t. y. iki tol, kol šeima už ją gavo valstybės skiriamus pinigus. „Kai pinigų už mane mokėjimas nutrūko, pajaučiau, jog santykiai atšalo. Ryšiai visai nenutrūko tik todėl, kad toje pačioje šeimoje dar tebegyvena 7 metais jaunesnė sesuo. Man rūpi, kaip jai sekasi. Norėčiau, kad kabintųsi į gyvenimą, kaip kabinausi aš“,– sakė ji. Pašnekovė teigė buvusi gera mokinė. „Žinojau, kad nuo to, kokiais pažymiais baigsiu vidurinę mokyklą, priklausys tolesnė mano ateitis“,– pasakojo mergina. Klaipėdos kolegijoje ji įstojo į nemokamą vietą, dabar studijuoja 2-ame kurse, o baigusi ketina mokslo siekti toliau, nes svajoja apie gerą darbą socialinėje srityje. Praktiką ji atliko Kretingos socialinių paslaugų centre. „Tai – ir mudviejų su sese buvę namai. Nors ne ką teatsimenu, įdomu buvo vėl peržengti jų slenkstį, pamatyti, kaip dabar gyvena globos netekę vaikai. Nustebau, kad tiek nedaug jų telikę“,– sakė Jūratė. Abi mergaitės iš Kretingos socialinių paslaugų centro, kuriame gyveno labai trumpą laiką, globėjų buvo paimtos kartu. Šeima augino ir dvi savo dukteris. Jūratei atmintin ypač įstrigo namų aplinkoje pirmąkart švenčiamas jos 8-asis gimtadienis – namiškių dėmesys, vaišių stalas, didelis tortas, dovanos, kurių iki tol niekas nebuvo dovanojęs. Kada baigiasi misija „Kartais iš kitų pasakojimų girdžiu ar spaudoje skaitau, kad mus, be tėvų globos likusius vaikus, globotojai pasiima vien tam, kad kaime jiems dirbtume įvairius ūkio darbus. Mūsų su sese atvejis – kitoks, dirbti globėjai niekada nevertė. Kai buvau 13 ar 14 metų, padėti prašydavausi pati, nes neįdomu dykinėti, kai aplinkui pluša. Ūkis buvo nedidelis – šeima turėjo keletą gyvulių. Kartais apliuopdavau juos, be to, kartu kasdavome bulves ar grėbdavome šieną, išmokau net vairuoti traktorių“,– vaikystės prisiminimais dalijosi ji. Tačiau globėjai nuo pat pradžių mergaitėms neslėpė, kad iš Socialinių paslaugų centro jas pasiėmė genami materialinių sunkumų: šeimos galva mėgo išgerti, pinigų trūko, tad tas 1 tūkst. Lt kas mėnesį jiems – tarsi garantas, kad duonos nepritrūks. Tik pradėjusi studijuoti Klaipėdoje ir apsigyvenusi studentų bendrabutyje, Jūratė teigė pamačiusi, kiek daug panašaus likimo jaunų žmonių yra. Kai kurie ir studijuodami vis dar palaiko šiltus santykius su savo globėjais, padedančiais susimokėti už mokslą ar maistą, bet yra ir tokių, kurių santykiai nutrūko arba, kaip Jūratės atveju, tapo oficialūs tą pat minutę, kai už globą nebemokami pinigai. Pasak V. Lukoševičienės, taip, deja, nutinka dažnai: sulaukė globotinis pilnametystės – globotojų misija lyg ir baigta. „Noras būti geram globėjui, padėti vaikui yra viena, o mokėjimas besąlygiškai mylėti – kita“,– įsitikinusi vedėja. Globėjus reikia motyvuoti Per 16 darbo metų Vaiko teisių apsaugos skyriuje A. Margevičienei ne kartą iš prasigėrusių tėvų pačiai yra tekę paimti vaikus ir bent pradžioje apgyvendinti Socialinių paslaugų centre. „Būdavo, išaušus rytui, einu į darbą ir prie kabineto durų tikiuosi rasti sėdinčią raudančią motiną, dėl asocialumo vakar netekusią vaiko. Tačiau nerandu. Ir kitą dieną nerandu, ir – po savaitės...“– pasakojo pavaduotoja. Jos teigimu, girtuokliaujančių, vaikus prarandančių tėvų reakcijos būna įvairios. Pasitaikė atvejų, kai motinos gatvėse sutiktoms pareigūnėms net dėkoja – esą kaip gerai, kad vaikai gyvena globos namuose, nes dabar jie visada turi ką valgyti, jie ten – laimingi. „Būna šeimų, kurios labai išgyvena ir stengiasi pasitaisyti, kad tik vėl susigrąžintų savo sūnus ar dukras. „Viena motina, kurios teisės taip pat buvo apribotos, padarė stebuklą. Ji kiekvieną rytą iš kaimo į Socialinių paslaugų centrą atmindavo dviračiu, visą dieną praleisdavo su savo vaikais, vakare prisiglausdavo, išbučiuodavo, užmigdydavo ir tik tada ilgą kelią važiuodavo namo“,– pasakojo pavaduotoja. V. Lukoševičienės įsitikinimu, kokia asociali bebūtų biologinė šeima, vaikai vis tiek nori gyventi su ja, dėl to nuo pareigūnų slepia netinkamus tėvų įpročius ar poelgius. Apie globėjus klausiami globotiniai taip pat dažnai nebūna atviri, nes bijo pasekmių, nenori netekti šeimos. Pasak vedėjos, prieš 15 m. 500 Lt už globojamą vaiką buvo dideli pinigai. „Globoti vaikus norinčiųjų tuo metu buvo labai daug. Kai kurie argumentuodavo rimtai, o kai kurie tiesiai šviesiai sakydavo į šeimą vaiką imantys dėl to, kad nereikėtų auginti... jaučio“,– pasakojo ji. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovių nuomone, šiandien už globą šeimoje mokama suma – maža, o rūpesčiai, problemos, poreikiai, auginant dabartinę kartą, – labai dideli. Skyriaus vadovių žodžiais, norint pasiekti, kad kuo mažiau vaikų Lietuvoje būtų apgyvendinama globos institucijose, yra du keliai: dirbti su biologine šeima, kad vaikas į ją galėtų grįžti, arba rasti globėjų, pasirengusių globotinį užauginti namų aplinkoje. Tačiau globėjus tam reikia motyvuoti. * Liepos 1 d. duomenimis, Kretingos rajone 43 globėjų šeimos globoja 49 vaikus. Metų pradžioje 50 globotojų globojo 56 vaikus. Anot V. Lukoševičienės, globojamų vaikų, neskaičiuojant laikinai tėvams išvykus į užsienį, mažėja.
|
|
