|
Moliūgų ir boružėlės kaimynystė
Vydmantuose gyvenančios Vilijos Kuklerienės sodyboje – gausu įvairių senienų, iš kurių labiausiai akį traukia savadarbis traktorius, šeimininkės boružyte vadinamas, ir šalia savo ūsus raitantys geltonžandžiai moliūgai.
V.Kuklerienės sodybos traktoriui analogų nėra: jo priekinės padangos – iš sovietinės „Volgos“, užpakalinės – iš „Belorus“ traktoriaus, o ir visos detalės – akivaizdžiai pritaikytos iš senų automobilių ar technikos prietaisų. „Šį traktorių prieš 7 metus įsigijome iš vieno šventojiškio, - jau amžinatilsį jį sukonstravusiam meistrui. Žinau, kad vienas poilsiautojas Šventojoj kažkada tą traktorių nufotografavo ir į Anglijos spaudą išsiuntė. O mes juo ir dirvą iš pradžių arėme, ir sniegą valėme. O dabar senukas yra mūsų sodybos pažiba“, - juokavo V.Kuklerienė. Ji sakė, jog traktorių ketina nudažyti raudonai: „Jau ir dabar jį vadiname barboryte ar boružyte, nes kažkaip smagiai jis jaučiasi įsilipęs į agurkus ir moliūgus“.
Moliūgais, šeimininkė pasakojo, užleidusi visą daržo pakraštį, nes pernai įvedus vandentiekį, likęs išverstas molis, - moliūgai pridengia jį, o ir tokia dirva, pasirodo, tinkanti jiems augti. Beje, ši daržovė nėra vien sodybos puošmena, - šeimininkė spaudžia iš jų sultis ir konservuoja išvien su obuolių bei morkų sultimis. Kitame V.Kuklerienės sodybos pakraštyje – tvenkinys ir formuojamas alpinariumas, o prie jų prigludusiame vasarnamyje – įvairių senienų bei rankdarbių sankaupa. Namelio prieigose lyg suvenyras kabo karo laikų vokiečių sprogmenų cisternos dugnas, o žengiantį į vidų pasitinka iš beržo kaladžių sumeistrautas „prižiūrėtojas Ignelė“. „Kažkaip savaime tie daiktai čia apsigyveno: aš mėgstu akmenis, augalus, senienas, o sūnus Donatas - kalvystę. Dirbau medicinos seserimi – daug bendraudavau su Vydmantų kaimo žmonėmis, ir jei kas kuo norėdavo atsikratyti, tie seni daiktai ir keliaudavo pas mane“, - pomėgio kolekcionuoti neslėpė vydmantiškė.
|