|
|
|
Naminiai konservai: nauda ir pavojai
- Ne vienas esame girdėję apie botulizmą, kuriuo galima susirgti suvalgius neteisingai paruoštų ar sugedusių konservų. Kas tai yra botulizmas? Kaip jis pasireiškia – ar įmanoma atpažinti, jog konservuose esama botulizmo bakterijų? - Botulizmas yra reta, bet sunki liga, kurią sukelia bakterija Clostridium botulinum. Ši bakterija – anaerobinė: susidarius sąlygoms, kai nelieka deguonies arba jo – labai mažas kiekis, bakterijos dauginasi sporomis. Tinkamos dauginimosi sąlygos bakterijoms daugintis ir gaminti toksiną yra nerūgšti terpė, anaerobinė aplinka ir 18-20 laipsnių šilumos. Bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai, sporų randama gyvūnų žarnyne, dirvožemyje, vandens nuosėdose. Sporomis gali būti užkrėstos daržovės, grybai, į mėsą bakterijų patenka dorojant skerdieną. Botulizmą sukelia bakterijų gaminami toksinai. Iš esmės atpažinti produktus – ar jie užsikrėtę botulino bakterijomis – neįmanoma: užkrėsti produktai savo išvaizda, skoniu, kvapu nesiskiria nuo gerų produktų. Tačiau jeigu konservų dangteliai – išsipūtę, jų vartoti negalima. - Kuo botulizmas pavojingas žmogaus sveikatai? Kokios pasekmės organizmui susirgus botulizmu? - Botulizmu užsikrečiama toksinams patekus į žmogaus organizmą su maistu. Ligos simptomai pasireiškia praėjus 12-36 val. po užsikrėtimo. Daugiausia apsinuodijama žiemą-pavasarį nuo namuose netinkamai paruoštų ir laikomų grybų, mėsos konservų, vytintų, rūkytų, sūdytų gaminių. Kai produktai laikomi aukštoje temperatūroje, į juos nepatenka oras, nepakankamai įdėta druskos, cukraus, per maža rūgšties koncentracija – bakterijos pradeda daugintis ir gamina labai nuodingą toksiną. Bakterijos maiste nesidaugina ir toksino negamina rūgščioje terpėje. Apsinuodijus pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas, sutrinka regėjimas, džiūna burna, pasireiškia kalbos bei rijimo sutrikimai, galimas vėmimas, pilvo pūtimas, viduriuojama arba atvirkščiai – užkietėja viduriai. Ligai progresuojant ir nesikreipiant pagalbos į gydytojus ligonis gali numirti. - Koks daržovių, vaisių-uogų bei grybų konservavimo būdas būtų saugiausias? Ar namų sąlygomis galima konservuoti mėsą bei žuvį? - Saugiausias daržovių, vaisių ir grybų konservavimo būdas yra greitas sušaldymas, rauginimas, džiovinimas. Ruošiant konservuoti produktus, svarbu nenaudoti ligų, puvinio ar kenkėjų pažeistų produktų, nerinkti grybų ar uogų, kurių gerai nepažįstate, – jie gali būti nuodingi. Šaldyti produktus rekomenduojama tokiuose šaldymo įrenginiuose, kurie turi sušaldymo funkciją. Šaldyti rekomenduojama mažesniais kiekiais, kad sušaldytas produktas greičiau patirtų maksimalios ledo kristalizacijos temperatūros diapazoną, kuris būna nuo 1 iki 5 laipsnių šalčio. Temperatūra produkto viduje turi būti 18 laipsnių šalčio. Greitai užšaldant produktus, jų spalva, skonis, aromatas, maistinė vertė praktiškai nepakinta. Namų sąlygomis konservuoti mėsą ir žuvį galima, tačiau būtina laikytis higienos reikalavimų: kruopščiai nuplauti pjaustymo lenteles, įrankius, nuvalyti visus paviršius po sąlyčio su žalia mėsa ar žuvimi. - Ar begalima vartoti konservuotą produktą, jeigu dangtelis – išsipūtęs, skystis – susidrumstęs, yra pelėsio? - Negalima, kadangi bakterijos yra pradėjusios daugintis ir gaminasi toksinai. - Kokioje temperatūroje optimaliausia laikyti namų sąlygomis gamintus konservus? Kokios būtų bendros rekomendacijos konservuojant namuose. - Paruoštus konservus reikėtų laikyti temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 10 laipsnių šilumos. Ruošiant konservuoti daržoves, vaisius, uogas, grybus bei kitus produktus, reikia laikytis griežtos pirminio apdorojimo – plovimo, valymo, smulkinimo – tvarkos. Nevalgyti konservų, jeigu dangteliai – išsipūtę, nesandarūs, veržiasi skystis. Prieš vartojimą konservuotus, ypač mažai rūgšties turinčius produktus reikėtų 10 min. pakaitinti 80 laipsnių temperatūroje. Jokiais būdais nevalgyti mėsos gaminių, kurių pakitusi spalva, skonis, kvapas. Dorojant skerdieną – nepažeisti žarnų, kad neužkrėstume skerdienos. Konservuojant reikėtų naudoti pakankamai daug rūgšties, druskos, cukraus.
|
|
