Pasigenda pieno ūkio strategijos

Su iššūkiais dėl Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams susiduria ir mūsų rajono ūkininkai – pieno gamintojai. „Štai, pažiūrėkit, – ant stalo padėjęs pakeistą pieno supirkimo sutartį parodė Vaineikiuose ūkininkaujantis ir 30 melžiamų karvių auginantis Juozas Butkevičius. – Sutartį pakeitė ir kainą sumažino nieko nepaaiškinę“.

Ūkininkas Juozas Butkevičius

Tačiau ūkininkas ir pats suprato, kodėl sumažinta pieno supirkimo kaina – apie Rusijos embargą žino visi ir kiekvienas.

Iki šiol „Žemaitijos pienas“ J.Butkevičiui už pieną mokėjo po 1,07 Lt/l, dabar pranešė, jog nuo rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 30 d. už pieną bus mokama po 0,60 Lt/l. Ūkininko žiniomis, vienam bičiuliui ūkininkui nutiko dar blogiau – viena bendrovė kainą iki 0,54 Lt/l jam sumažino visiems metams.

„Neramu: su mumis greitai nebesikalbės bankininkai, tampame rizikingi klientai. Žemės ūkio strategai ragina mestis į mėsininkystę, bet tai juk ne vienos dienas darbas. Mums, smulkiesiems ūkininkams, dabar reikia šalto vandens ant galvos užsipilti, kad nepasiduotume emocijoms, o vadovautumėmės protu“, – pastebėjo J.Butkevičius.

Ne tik šiandieninėje situacijoje ūkininkas pasigenda valstybės pieno ūkio strategijos. Jos nėra – viskas atiduota į pieno perdirbėjų rankas. Rusijai paskelbus embargą staiga pasikeitė ir pieno eksporto skaičiai – iki tol jie buvo skelbiami gerokai mažesni. Ūkininko įsitikinimu, perdirbėjai ir vėl naudojasi bėda, kad pieno gamintojams sumažintų supirkimo kainas. Juolab, kad ir smulkūs ūkininkai yra pavieniai, tai perdirbėjams vėlgi yra labai paranku. Stambūs kooperatyvai irgi nenori smulkiųjų – jiems reikia, kad gamintum ne mažiau kaip po 1-2 tonas pieno per dieną.

„Mus ramina, kad per metus bus surasta naujų rinkų. O ką mums veikti per tuos metus? Net ir pusmetį gaunant mažesnę kainą ūkis smunka: 60 centų už litrą pieno nepadengia jo gamybos kaštų. Tačiau gyventi reikia: kadangi mano ūkis mišrus, šiek tiek gelbės grūdinės kultūros“, – vilties nepraranda J.Butkevičius.

Jo nuomone, šalyje turėtų veikti fondas krizių padariniams mažinti: ūkininkai galėtų patys į fondą nuo 1 ha po 10 ar 20 Lt rinkliavos sumokėti, labai ir nepajaustų, o štai per krizę, dar ir valstybei padedant, ją ir išgyventų. „Dabar viskas – perdirbėjų labui. Girdėjau, kad Lietuvą pasieks apie 120 milijonų eurų, kuriuos skiria Europa krizei įveikti. Netikiu, kad nors vienas pinigas pasieks gamintoją – viskas nusės perdirbėjų kišenėse“, – įsitikinęs ūkininkas.

Embargas, anot jo, įsisuks ne vien į smulkiųjų ūkininkų ūkius: apribojimus pajaus ir pašarų gamintojai, pardavėjai bei tiekėjai – mažesnę kainą gaunantys ūkininkai nori nenori turės apriboti ir išlaidas. Taigi, ūkininko pastebėjimu, raminimai, jog ekonomikai embargas neatsilieps, yra niekiniai – per mažoje šalyje gyvename ir per daug vieni su kitais esame susiję, kad vienam esant blogai, kitas to nepajaustų.

J.Butkevičius sakė nesvarstąs galimybės išparduoti bandą: „Tą galėčiau padaryti, jeigu valdyčiau ne mažiau kaip 400-500 hektarų žemės. Dabar dirbu 270 ha. Apmaudu, kai plūkiesi visas 365 dienas per metus, o jų pabaigoje pamatai, jog ne ką teuždirbai. Smulkieji ūkininkai guodžiasi tuo, kad šeima išgyvena ir gerai. Kol kas visi tyli – ar ta ramuma nebus tik tyla prieš audrą?“.

• Rašyti komentarą (4)