Aktoriaus kelias – iš Darbėnų į tolimąją Jakutiją

„Mano kelias – ne paties nutiestas, bet juo eiti man“, – šie senovės judėjų valdovo Saliamono, kurio vaidmenį yra sukūręs iš Darbėnų kilęs Juozo Miltinio mokinys, nusipelnęs Jakutijos Aleksandro Puškino vardo valstybinio teatro 65-erių aktorius Edvardas Kupšys, ištarti žodžiai buvo lemtingi ir pačiam aktoriui. Apie tai ir pokalbis su kraštiečiu aktoriumi, besiilsinčiu savo tėviškėje, prie malūno, kur sugrįžtant vasaromis jo laukia 90-metė motina Birutė.

Edvardas Kupšys sakė, jog aplankęs daug pasaulio kraštų, tačiau geriausiai pailsintis tik savo tėviškėje.

Mokėsi pas legendinį J.Miltinį

Su E.Kupšiu kalbėjomės senajame Darbėnų parke, kur vaikystėje, pasak jo paties, karstęsis medžių šakomis, sulaikęs kvapą stebėdavęs savamokslio tėvo Stepono cirko pasirodymus: šis išsitempęs tarp medžių virvę ir nusitiesęs lyną, kuriuo ne tik vaikščiodavo, bet sugebėdavo dar ir cigaretę užsidegti.

Vėliau mokytojai, pastebėję E. Kupšio aktorinius gebėjimus, skatino jį ir taip atvedė į didįjį teatrą. „Mano klasės vadovas Valdas Petrauskas – didis eruditas, žinojęs net 16 kalbų, o vėliau emigravęs į Kanadą, literatūros mokytojas Romas Laurinavičius, subūręs dramos ratelį, o ir visa mokykla jautė, kad būsiu aktorius. Pabaigus mokyklą draugai viliojo romantiškomis specialybėmis – kalbino būti jūreiviu, garvežio mašinistu, bet mokytojai prašė mamą mane perkalbėti. Taip 1967 m. nuvykau į Panevėžį, pas legendinį režisierių Juozą Miltinį, – mintimis į jaunystės laikus sugrįžo E.Kupšys. – Lyg šiandieną prisimenu J.Miltinį: kepurė ant šono, primerkęs vieną akį – atrodo, permato kiaurai. Galvoju – o dieve, tuoj prasmegsiu. Klausinėjo, kuo domiuosi. Buvau perskaitęs visą A.Čechovą, F.Dostojevskį. Liepė paskaityti ištraukų, bet nepatiko: užteks, pasakė, čia – Vilniaus mokykla, ir tau teks ją užmiršti“.

Pašnekovas prisiminė, kaip pasipasakojęs J.Miltiniui, kad neturįs iš ko gyventi, nes po tragiškos tėvo mirties motinai teko rūpintis kitais vaikais. Režisierius įdarbinęs jį teatre elektriku, tad galėjęs lankyti studiją prie Panevėžio dramos teatro ir užsidirbti pinigų.

Dvejus metus ištarnavęs sovietinėj kariuomenėj – buvo estradinės grupės, kuri 5 kartus per savaitę koncertuodavo tarp Maskvos ir Peterburgo, konferansje. Grįžęs į Panevėžio teatrą, gavo aktoriaus etatą, kūrė vaidmenis spektakliuose kartu su tokiomis įžymybėmis, kaip Donatas Banionis, Algimantas Masiulis, Bronius Babkauskas, Eugenija Šulgaitė.

„Bet 1976 m. susipykau su J.Miltiniu, tiksliau – su Vladu Blėdžiumi, kurie nuo amžių buvo geri draugai. Nusikeikiau rusiškai, trenkiau durimis ir išėjau iš teatro“, – praeities vingių neslėpė pašnekovas. Tačiau tai ir buvo kito gyvenimo etapo pradžia.

Nuo Vidurinės Azijos atbaidė šliužai

„Tuomet mano tikslas buvo kuo toliau pabėgti nuo Panevėžio. Vilniuje gastrolių metu priėjau prie garsaus rusų aktoriaus Jevgenijaus Jevstignejevo ir paklausiau, kaip man patekti į Rusijos sceną. O režisieriai įsistebeilijo: jeigu jau aktoriai bėga iš J.Miltinio teatro, vadinasi, teatrui ateina galas. Parašiau į aktorių biržą, kur suvažiuodavo režisieriai, aktoriai ir rinkdavosi vieni kitus. Atėjo pasiūlymas – į Karagandą pietuose arba Jakutską šiaurėje. Galvoju – važiuosiu į Vidurinę Aziją, bet kai sužinojau, kad ten net tarp daiktų įsirango šliužai, išsigandau, nes jų labai bijau“, – su savita autoironija pasakojo kraštietis.

Liko Jakutskas. Taip būdamas 27-erių atsidūrė šiaurėje, ir ten pasiliko jau keturis dešimtmečius. Šiandien E.Kupšys – Jakutsko teatro scenoje laurus skinantis, 5-erius metus iš eilės publikos numylėtiniu už dramatiškus, o ypač – komiškus, vaidmenis išrinktas teatro grandas.

Iš viso scenoje jis praleido 47-erius savo gyvenimo metus. Per tą laiką sukūrė 130 vaidmenų.

E.Kupšys tikino, jog niekad tiek daug, kaip dabar, jam netekę dirbti: iš 13 pastatymų Jakutsko teatre, jis vaidina 10 spektaklių. Jų teatras važinėja į gastroles po visą Jakutiją.

Edvardas Kupšys Jakutsko valstybinio A.Puškino vardo teatro scenoje

„Bet nežinau, ar teatre sutiksiu jubiliejų. Planų daug: juos nulems mamos sveikata, o ir mano sprendimai – gal pasirinksiu egzotišką šalį, nors tėviškę myliu labiausiai. Daug teko aplankyti šalių, bet niekur kitur taip nepailsiu, kaip čia, gimtosiose vietose“, – atviravo pašnekovas.

Išmaišė visą šiaurės kraštą

Jis neslėpė ir to, kad pirmą kartą į Lietuvą sugrįžęs po 2 metų savanoriškos tremties, su ašaromis suklupęs Panevėžio scenoje. Vėliau jį D. Banionis kvietęs grįžti, bet laikai jau buvo pasikeitę.

„Pažinau visą kraštą šiaurėje: nukeliavau 2 tūkst. km, klaidžiojau po Kamčatką, plaukiau Laptevų jūra, aplankiau pirmųjų lietuvių tremtinių vietas amžino įšalo žemėje. Bet jeigu kas nors tada man, adrenalino mėgėjui, būtų pasakęs, kad Jakutijoje pasiliksiu ilgam, nebūčiau sutikęs nė už ką“, – tvirtino aktorius.

Po pusmečio norėjęs dingti, tačiau į Jakutsko teatrą atvyko dirbti talentingas režisierius, pusiau latvis, pusiau jakutas, su kuriuo praleido 12 m. Per tą laiką sukūrė šeimą, gimė vienturtė duktė Gražina Pavla Marija.

Jis neslėpė, kad viliojo ir buities sąlygos: išsyk gavo butą, o atlyginimai bei pensijos ir šiandieną – keliskart didesni, negu Maskvoje, iki kurios iš Jakutsko – 6 tūkst., o iki Lietuvos – net 7 tūkst. km.

Jakutija mena lietuvių tremtį

Jakutija, kuri savo dydžiu prilygsta dviem Europom, tėra vos 1 mln. gyventojų, pusė jų susitelkę sostinėje, Jakutske. Nedarbo nėra, nes šis kraštas turtingas aukso bei deimantų, čia jų kasyklos.

„Šiandien Jakutske yra pastatytas paminklas prie Laptevų jūros žuvusiems tremtiniams. Mys Bykovo iškyšulys – lietuvių tremties vietos, žuvusiųjų artimieji dar randa išlikusius sveikus kūnus, kuriuos dėl įšalo negiliai tepalaidodavo. Jakutske yra ir katalikų bažnyčia. Nors ir keista, bet katalikų yra ne tik kitų tautybių žmonių, bet ir pačių jakutų. Neseniai pastatė vargonus, kai kurie vietiniai pirmąsyk išgirdo gyvą vargonų muziką“, – apie tolimą šiaurės kraštą pasakojo E.Kupšys.

Klimatas Jakutijoje, pasak pašnekovo, kaip ir visame pasaulyje, šyla. Dabar šaltis žiemą siekia iki 30 – 40 laipsnių, o vasara trunka birželį ir liepą. Per tą laiką šiltnamyje užsiaugina daržovių, netgi – arbūzų, o žolė auga akyse. „Kai išvykau į Lietuvą birželį, ten buvo 30, o čia – vos penkiolika laipsnių šilumos“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot jo, Jakutijos čiabuviai negali gerti alkoholio, nes šio neskaido jų organizmas. „Ten griežti suvaržymai dėl alkoholio: jį parduoda tik 4 val. per dieną, vakare – draudžiama. Jei pamatei vakare girtą čiabuvį, venk jo, nes poelgiai neprognozuojami“, – sakė darbėniškis.

Tačiau kalbėti apie politinius įvykius Rusijoje ir Ukrainoje E.Kupšys nebuvo linkęs. „Politika – bjauri sritis: joje dalyvauja pasaulio galingieji, tai jų žaidimai, nuo kurių kenčia paprasti žmonės. Visi meluoja, šypsosi ir vienas prieš kitą vaidina. Pasaulis pamiršo žodį sąžinė – šiandien jį valdo pinigai“, – įsitikinęs kraštietis.

• Rašyti komentarą (8)