|
|
|
Metus laukęs atsakymo – pratrūko
Socialiai remtinas kretingiškis Ričardas Mačiulskis kryžiaus kelius eina, anot jo, negalėdamas rasti teisybės. Savivaldybės tarnautojai sako, kad vadovaujasi įstatymais ir pažeisti jų neketina, tačiau interesantas iš Seimo sužinojęs, kad jo rūpimą klausimą turi išspręsti ne kas kitas, o Savivaldybė. „Tai aš ir nebesuprantu, kas įstatymus leidžia ir kas pagaliau juos vykdo“, – ironizavo R. Mačiulskis. Nuomos pinigų neatiduoda Anksčiau R. Mačiulskis gyveno rajono Savivaldybės skirtame bute Vilniaus gatvėje. Tačiau, atsiradus namo savininkui, iš ten turėjo išsikraustyti. Kitam būstui įsigyti iš valstybės jis gavo 21 tūkst. Lt. „Kitos išeities tada nebuvo – arba imk pinigus ir eik į gatvę, nes kito būsto nusipirkti negali, arba persikelk gyventi į kitą socialiai remtiniems žmonėms skirtą butą. Taip aš ir padariau – apsigyvenau Savivaldybės pasiūlytame bute Palangos gatvėje“, – pasakojo į „Pajūrio naujienų“ redakciją atėjęs R. Mačiulskis. Už komunalines paslaugas jis susimoka pats, o po 15 Lt nuompinigių iš to 21 tūkst. Lt, skirtų būstui įsigyti, atskaičiuoja Savivaldybė. „Kiekvienais metais Savivaldybė atsiima tik po 180 litų, tad aš turėčiau kokius 100 metų gyventi, kad išleisčiau visus pinigus, man skirtus socialiniam būstui nuomotis“, – aiškino R. Mačiulskis. Jis seniai svajoja dalį tų pinigų panaudoti bent jau būstui remontuoti, bet Savivaldybė, mosuodama įstatymu, jokiu būdu su tuo nesutinka, aiškina tiesiogiai pinigų socialiai remtinam žmogui atiduoti negalinti. Įžvelgia prieštaravimą Į valdininkų duris R. Mačiulskis beldėsi ne vienerius metus ir ne kartą. Pastarąjį sykį papiktino pernai gegužę „Pajūrio naujienose“ išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, kad savivaldybės joms priklausančius socialinius būstus gali parduoti tų būstų nuomininkams, juose gyvenantiems ilgiau kaip 3 metus, jei būsto fizinis nusidėvėjimas – ne mažesnis kaip 60 proc. Politikai neabejojo, kad Savivaldybei netgi naudinga būtų parduoti visus turimus socialinius būstus – savo nuosavybę gyventojai patys ir prižiūrėtų, nes Savivaldybė remontams neturi lėšų. Tačiau Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius tikino, jog gyventojai būtent dėl tos priežasties, kad reikės patiems prižiūrėti, remontuotis, ir nelinkę tų būstų įsigyti. „Vadinasi, kai prašai parduoti – neparduoda, o kai neperki, sako, kad niekas neperka“, – pyko R. Mačiulskis. Jis galėtų ir iš savo lėšų įsigyti butą, kuriame dabar gyvena. „Nustekentas, nieko švento jame nebelikę – kokie 5-6 tūkstančiai toks tekainuotų, ne daugiau. Bet jei aš pirkčiau iš savo pinigų, man to 21 tūkstančio negrąžintų. Kodėl turėčiau jiems tuos pinigus palikti? Iš man nuomotis būstą skirtų lėšų remontuoti taip pat neleidžia“, – guodėsi pašnekovas. Dėl ramiai gyventi neleidžiančių problemų jis kreipėsi į LR Seimo narę Viliją Aleknaitę - Abramikienę: „Aš, neįgalus žmogus, metus laukiau atsakymo, o dabar iš jos padėjėjos Linos Petrauskienės sužinojau, kad man rūpimus klausimus sprendžia ne Seimas, o Savivaldybė“. Vadovaujasi įstatymu Į klausimą, kodėl nesuteikiama galimybė į rankas gauti socialiniam būstui nuomotis skirtų pinigų ir pirkti kitą būstą, pernai liepą R. Mačiulskis gavo ir vicemero Vytauto Ročio atsakymą. Vicemeras paaiškino, kad žmogus pats laisva valia jau yra pasirinkęs valstybės garantijos rūšį: sugrąžinus savininkui namą Vilniaus g. 11A, Vyriausybės nustatyta tvarka jam išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę – 21 tūkst. Lt. „Pagal galiojantį įstatymą pasirinkta garantijos rūšis negali būti keičiama, todėl Savivaldybė ir negali jam leisti privatizuoti išnuomotą butą Palangos g. 10“, – rašė V. Ročys. R. Mačiulskiui pastarosios dienos – pilnos rūpesčių. Jis varsto nemokamų juristų duris ir su tokį atsakymą jam atsiuntusiu vicemeru V. Ročiu ketina susikauti administraciniame teisme. Tačiau vicemeras nemano, kad jo atsakymas žmogui – klaidinantis. „Mūsų specialistai šiuo metu galiojančius įstatymus aiškinosi su Socialinių reikalų bei darbo ministerija ir nebūtų dalykų neprisigalvojo. Kokį atsakymą iš ten gavome, tokį surašėme“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis. Naujovės laukia kitąmet Tačiau gali būti, kad greitu laiku socialinį būstą apskritai įsigyti ir išsinuomoti žmonėms taps lengviau. Seime pradėtas svarstyti įstatymo projektas, kuris bus svarbus socialinio būsto laukiantiems ar juo jau besinaudojantiems piliečiams. Projekte numatyta, kad asmenys, turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis jį nuomojantys iš fizinių ar juridinių asmenų, išskyrus savivaldybes, galės gauti dalies nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių kompensaciją. Kiek asmenų ar šeimų gaus tokias kompensacijas, priklausys nuo to, kokią valstybės specialiąją tikslinę dotaciją gaus Savivaldybė. Pasak V. Ročio, Savivaldybė galės kompensuoti 50 proc. nuomos kainos. „Rajone iš viso yra apie 300 laukiančiųjų socialinio būsto. Bėda ta, kad per metus aprūpinami tik 2-4 asmenys ar šeimos, tačiau prisideda 10 naujų“, – sakė V. Ročys. Vicemero teigimu, projekte numatyta, kad pagal naująjį įstatymą socialiai remtiniems asmenims už rinkos kainą, atėmus investicijas, gyvenamosios patalpos, Savivaldybės suteiktos iki 2003 m., galės būti parduodamos, nepaisant dabar galiojančio reikalavimo, kad jos turi būti nusidėvėjusios 60 proc. „Tai bus palengvinimas ir Savivaldybei, nes leis racionaliau valdyti ir naudoti būstus, kurie daugiausia – seni ir reikalauja atnaujinimo. Be to, Savivaldybė gaus pajamų, už kurias galės įsigyti ar statyti naują Savivaldybės gyvenamąjį plotą ir pirmumo teise nuomoti socialinio būsto sąlygomis“, – sakė V. Ročys. Naujajame įstatyme siūloma, jog apie 25 proc. socialinio būsto paramos būtų skiriama savivaldybių teritorijose dirbančioms jaunoms šeimoms ir asmenims. „Tuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui gyventi Lietuvoje“, – sakė V. Ročys. Savivaldybių būsto fondų plėtrai 2014–2020 m. planuojama skirti 120 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Naujasis įstatymas turėtų būti priimtas jau šioje LR Seimo sesijoje, o įsigalioti nuo 2015-ųjų sausio.
|
|
