|
|
|
Stichija nusitaikė į Plokščių kaimą
Pirmadienį apie 18 val. Darbėnų seniūnijos Plokščių kaime įsismarkavusi vėtra plėšė stogų šiferius, draskė šiltnamius, vertė tvoras, laužė medžius.
Daržinę nugriovė sulig pamatais „Buvau Kretingoje, kai paskambino išsigandusi žmona ir pranešė, kad vėjas nuo žemės šluoja, kas papuola pakeliui, o iš dangaus byra žirnio didumo ledai“,– pasakojo šio kaimo seniūnaitis Saulius Daugintis. Stichija, pridariusi žalos, Plokščius ramybėje paliko po keleta minučių. „Dar ir dabar negaliu atsitokėti: viskas vyko taip, kaip anksčiau buvau mačiusi tik per televiziją. Akyse griuvo daržinė, o jos medinės dalys, besisukdamos ore, lėkė į gyvenamojo namo, kuriame spietėmės spėję subėgti iš lauko, pusę. Laimei, vėjas būsto nepalietė, iškūlė tik šalia esančios katilinės langą ir iš abiejų pusių nuniokojo fermos stogą“, – išgyvenimais dalijosi šio kaimo gyventoja Ramunė Petrauskienė. Ūkininkaujanti šeima daržinėje laikė apie 200 rulonų šieno. „Teks pirkti brezento ir apdangstytus rulonus laikyti laukuose – kitos išeities nėra, nes pastatą reikėtų atstatyti nuo pamatų“,– antradienio rytą sakė R. Petrauskienė. Moteris teigė, kad daržinė priklauso šiuo metu į Angliją išvykusiems žmonėms. „Prieš laikinai palikdami kaimą, vieniems kaimynams jie patikėjo prižiūrėti arklį, o mums mainais už šieną tam arkliui leido naudotis daržine. Čia laikėme ir savo žemės ūkio techniką, džiaugiamės, kad vėtros metu bent traktoriaus ten nebuvo“, – pasakojo Ramunė. Vyresnėlės jos dukros subyrėjusio statinio savininkams į Angliją internetu, sakė, jau nusiuntusios blogą žinią ir nuotrauką, kurioje mobiliuoju telefonu pavyko užfiksuoti audros sūkurį. Rovė stogus „Baimės ta audra ir man įvarė,“ – prisipažino pensininkas Antanas Žukauskas. Išsigandęs jis teigė puolęs žiūrėti, ar atokiau esančios sodybos paliktas atviras ūkinio pastato langas neišbarškėjo ir ar ten laikomi triušiai tebėra sveiki gyvi. Į tą triušidę, kurios savininkas gyvena Palangoje, A. Žukauskas minėjo ir šiaip laiko turėdamas atkulniuojąs ko ne kasdien. „Triušių nors ir nedaug, bet sodybą Plokščiuose turinčiam palangiškiui pažadėjau prižvelgti. Rūpi, ar šlangose neužsikemša vanduo ir ar gyvuliukai karštą vasarą visada turi ką gerti“, – sakė žmogus. Lauke sukrautų narvų griūtis esą jam priminė skęstantį „Titaniką“. „Iš pradžių pamaniau, kad šalia stūksančio kaimyninio namo stogui – galas, bet, iškišęs galvą iš ūkinio pastato, išvydau ant šono triukšmingai viena po kitos besiverčiančias stirtas tuščių triušių narvų“, – pasakojo A. Žukauskas. Apie praūžusios stichijos padarinius sodybos šeimininką jis teigė tą pačią akimirką informavęs telefonu. „Bet čia – gūdus kaimas, ryšys prastas, trūkinėjo, nežinau, ar ką suprato. Šaukiau šaukiau, kad triušiai sveiki ir kad stogui turės ieškoti mažiausiai 10 naujų šiferio lakštų“, – sakė jis.
Nuo uraganinio vėjo nukentėjo ne vienos Plokščių sodybos stogai. Tačiau galėtum pagalvoti, kad vėtra, kaip žinodama, taip ir taikė daugiausia į tas, kuriose šiuo metu niekas negyvena. Pasak seniūnaičio, kaimas pastaraisiais metais gerokai aptuštėjo: jaunimas nepasilieka, senieji žmonės išmirė, o namus paveldėję giminaičiai čia – tik reti svečiai. „Kai kurie sodybas remontuoja, tikisi parduoti. Praūžusi stichija nepasigailėjo ir tokių“, – teigė S. Daugintis. Antradienio rytą dėl įdomumo jis sakė skambinęs ir į kitus Darbėnų seniūnijos kaimus, klausinėjęs, ar kuris dar nenukentėjo nuo stipraus vėjo. „Ir Juodupėnuose, ir Erlėnuose – ramu“, – žinojo Plokščių seniūnaitis. Tiesa, stichija užsuko ir į Šukę. Stogų čia nekilnojo, tačiau kaip iš gausybės rago pasipylę didžiuliai ledokšniai beveik išguldė ūkininko Stasio Lomsargio 16 ha pupų lauką. „Negaliu pasakyti, ką tos pupos darys toliau – ar atsigaus, ar nudžius, neskaičiavau dar ir nuostolio. Pirmi metai, kai šią kultūrą auginu, patirties – ne kažin kiek teturiu. Kaip bus, taip bus“, – „Pajūrio naujienoms“, – sakė S. Lomsargis. Škvalai tampa dažnesni Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys paaiškino, jog vasarą tokių reiškinių pasitaiko neretai, juolab pastaruoju metu, kai kalbama apie klimato šilimą. „Pirmą kartą per visą stebėjimo laikotarpį Klaipėdoje sekmadienį užfiksavome aukščiausią oro temperatūrą – 36,6 laipsnio. Kas lig šiol buvo neįprasta, gali tapti įprasta: kaip vasarą keičiasi karščio, taip žiemą gali keistis šalčio bangos“, – sakė L. Pakštys. Vedėjas teigė, kad Plokščius siaubė škvalas, kuris susiformuoja esant karštam orui žemės paviršiuje. Šiltos oro masės susimaišo su šaltu oru. Šiltas kyla aukštyn, o šaltas leidžiasi žemyn, sustiprėja vėjas – jo greitis siekia iki 28–32 m per sekundę, plieskia žaibai. „Skirtingų oro masių susidūrimo zonoje aukštai susiformavusių kamuolinių debesų viršūnėje temperatūra – minusinė, todėl lietus pereina į krušą. Škvalas ir apėmė teritoriją aplink Plokščiuose susidariusį audros debesį“, – paaiškino L. Pakštys. Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus Egidijaus Pazdrazdžio, nuo audros ir škvalo ypač pavojinga slėptis po aukštais, pavieniais medžiais, elektros stulpais. Jei žaibai užklupo maudantis vandens telkinyje, patariama skubiai lipti į krantą, vengti aukštų vietų, geriau būti nuokalnėje, slėptis krūmuose, negalima bėgti. Būnant namuose – užsidaryti visus langus, orlaides, dūmtraukius, saugotis skersvėjų, nesiliesti prie metalinių konstrukcijų – radiatorių ar vamzdžių.
|
|
