|
|
|
Pristatė unikalią kolekciją
Kretingos muziejus visuomenei pirmąsyk pristatė paskutiniojo Kretingos dvaro valdytojo grafo Aleksandro Tiškevičiaus išsaugotą I pasaulinio karo atvirukų bei nuotraukų kolekciją – ši paroda yra skirta Pirmojo pasaulinio karo, taip pat palietusio ir Lietuvą bei Kretingą, 100-mečiui paminėti.
Dvare buvo vokiečių štabas Kolekciją išanalizavęs ir parodoje lankytojams ją pristatęs Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas pabrėžė, jog Aleksandro Tiškevičiaus išsaugotas karo nuotraukų ir atvirukų – jų yra kone 700 - rinkinys yra unikalus tuo, kad autentiškai atspindi karo gyvenimą. Jį sudaro 2 albumai su 355 nuotraukomis, 18 pavienių nuotraukų bei 324 atvirukai. „Manoma, kad pats A.Tiškevičius jų surinkti ir sukomplektuoti negalėjo, nes 1914-1918 m. jis gyveno Sankt Peterburge, į Kretingą grįžo 1918 m. Jei būtų pasilikęs, būtų tapęs tėvynės išdaviku, nes per karą Kretingos dvaro rūmuose buvo įkurdintas karinės vadovybės štabas. Galbūt patys vokiečių karininkai čia kaupė nuotraukas, o traukdamiesi jas paliko. Grafas jas išsaugojo savo archyve, o 1940 m. nuotraukos buvo perduotos Kretingos muziejui“, - kolekcijos kilmę ir kelią į muziejų apibūdino istorikas. „Atvirukai buvo išleisti Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje. Juose įamžinti trijų to meto Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijų valdovai, jų šeimų nariai. O taip pat - kariuomenių ir frontų vadai, sąjungininkai, pasižymėję Vokietijos karo lakūnai-naikintojai, per rusų invaziją sugriauti Rytų Prūsijos miestai, vokiečių užimtos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos vietovės bei epizodai iš kareivių gyvenimo“, - kolekcijos svarbą apibūdino J.Kanarskas.
Atvirukai suskirstyti pagal tematiką, - jų ekspozicija iškabinta ant vienos parodų salės sienos. Gretimoje ekspozicijų salėje – albumai, nuotraukos, I pasaulinio karo trofėjai ir iš to meto Kretingos išlikę istoriniai dokumentai, karo valdžios atributai bei reikmenys. Tarp eksponatų – salantiškio medaliai „Nuotraukos ir albumai priklausė vokiečių lakūnui – žvalgui fotografui Otui Lysmanui. Juose užfiksuotos Prancūzijos, Italijos, Rytų Prūsijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos vietovės, gynybiniai įtvirtinimai, vokiečių karių gyvenimas, laisvalaikis, mūšiai, į nelaisvę paimti rusų kareiviai, o pavienėse nuotraukose – netoli Udinės italų pamesti pabūklai, subombarduotos vežimų gurguolės“, - J.Kanarskas pakomentavo itin įspūdingas O.Lysmano albumo nuotraukas. Per I pasaulinį karą okupuotas Rusijos imperijos vakarines sritis, taigi ir – Lietuvą, vokiečiai pavadino Vyriausiojo vado Rytuose kraštu – Oberostu, valdžios aparatą sudarė čia šeimininkavę karininkai. Apskrities karinė valdžia ir buvo įsikūrusi Kretingos dvare. Apie tai liudija išlikusi iškaba. „Vokiečių karinė valdžia nusavino dvarus, miškus, gabeno į Vokietiją medieną, žemės ūkio produktus, įvedė korteles žibalui, duonai, cukrui. Gyventojai buvo apkrauti įvairiais mokesčiais, varomi į priverstinius darbus, suvaržytas jų judėjimas – be apskrities viršininko leidimo negalima buvo išvykti net į kitą apskritį“, - vedžiodamas po ekspoziciją pasakojo J.Kanarskas. Įdomūs to meto terminai – duonos kortelė, kuri buvo vadinama „dounkarte“, vokiečių valdžios įsakymai vadinti apsakymais ir leidžiami net 4 kalbomis – lietuvių, vokiečių, lenkų ir jidiš. Karo reikmėms prisiplėštam turtui išgabenti į Vokietiją karinė valdžia 1915 m. nutiesė Bajorų-Latvijos Priekulės geležinkelį, kurį sujungė su Klaipėdos-Karaliaučiaus-Liepojos linijomis. Parodoje pristatytas ir medalių komplektas iš I pasaulinio karo dalyvio salantiškio Juozapo Paulausko palikimo. Per I pasaulinį karą J.Paulauskas tarnavo Liepojos policijoje, už uolumą užtarnavo Rusijos medalius 1904 – 1905 m. Rusijos-Japonijos karui atminti bei Romanovų dinastijos valdymo 300 m. jubiliejui pažymėti.
|
|
