|
|
|
Patirtį gilino Švedijoje
Kretingiškės rankininkės šešiolikmetės Fausta Abrutytė ir Ramunė Poškutė kartu su Lietuvos rinktine U-18 dalyvavo tarptautiniame rankinio turnyre „European Open“ Švedijoje – šis turnyras pripažįstamas kaip neoficialus Europos čempionatas ir sutraukia stipriausias Europos komandas. Todėl šiame turnyre ir triumfavo elitinės komandos rankinio pasaulyje: pirmosios buvo Rusijos atstovės, II v. užėmė Danijos rinktinė, III v. – Norvegijos. Lietuvos rinktinė, treniruojama Andrejaus Perovo ir Alos Senvaitienės, tarp 18 komandų užėmė XIV v. Tebesireabilituojanti po patirtos traumos F.Abrutytė į šį turnyrą važiavo ne žaisti – trenerių užduotis jai buvo stebėti ir analizuoti varžybas. „Mintimis buvau aikštėje ir tarsi žaidžiau pati. Treneris Andrejus Perovas po to aiškinosi, ar aš žiūrėdama varžybas suprantu klaidas, perprantu taktiką. Labai patiko Prancūzijos rinktinė – greitos, atletiškos rankininkės, su kuriomis Lietuva žaidė dėl XIII v., tikrai padarė įspūdį, - neslėpė Fausta ir prisipažino. - Stebint varžybas drebėjo rankos ir kojos, labai gerai supratau, kiek esu išsiilgusi rankinio aikštės, į kurią sugrįšiu po 1,5 metų pertraukos – gydytojai žaisti visu krūviu leis tik vasarį“. Iki kol išsipildys Faustos svajonė sugrįžti į aikštę, ji sportuoja individualiai pagal gydytojų sudarytą programą, medikų nurodymų ji privalės laikytis ir rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį Šventojoje rengiamoje stovykloje, kurioje mūsų rankininkes konsultuos ir Algimanto Pranaičio kvietimu atvykęs rinktinės treneris A.Perovas. Į Švediją Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinė išvyko po 3 dienų bendrų treniruočių. Anot F.Abrutytės, tiek – per mažai, kad iš skirtingų komandų suėjusios rankininkės suspėtų susižaisti, geriau pažintų viena kitą. „Patirties davė varžybų, padarytų klaidų aptarimas, tačiau labai reikėtų ir rimtos stovyklos, kad rinktinė taptų tikra komanda“, - įsitikinusi kretingiškė. Jos komandos draugei R. Poškutei Švedijoje rinktinės treneriai patikėjo žaisti linijos pozicijoje rungtynėse prieš Kosovą. „Ramunė – dvejais metais jaunesnė už kitas rinktinės nares, jai, kaip ir Faustai, ši išvyka į Švediją buvo labiau skirta adaptacijai – labai svarbu, kad merginos pritaptų prie komandos, išmoktų valdyti savo emocijas, kad joms užtektų valios siekti pagrindinio tikslo – tapti geromis rinktinės žaidėjomis. Aš suprantu, kad visų sportininkių didžiausias noras – žaisti kuo daugiau rungtynių, bet tai ne visada įmanoma: viskas priklauso nuo trenerių sprendimų. Ir Ramunė buvo tikrai ne vienintelė, žaidusi nedaug rungtynių“, - savo auklėtinės startą šalies rinktinėje komentavo Kretingos sporto mokyklos rankinio treneris A. Pranaitis, įsitikinęs, kad ir Fausta, ir Ramunė savo ateitį tikrai susies su sportu.
|
|
