Kad medus būtų saldu ir gardu

Kaip neapsigauti perkant medų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, perkant jį prekyvietėse ir turgavietėse, kokie yra medaus kokybės reikalavimai, „Sveikatos“ priedo skaitytojams paaiškino Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veterinarijos gydytojas-vyriausiasis inspektorius Saulius Alonderis.

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas-vyriausiasis inspektorius Saulius Alonderis patarė medų pirkti iš pažįstamo arba tik iš legaliai bitininkaujančio bitininko.

- Kokių reikalavimų privalo laikytis bitininkai, norintys prekiauti medumi?

- Norėdamas legaliai bitininkauti ir tiekti savo bičių produkciją rinkai, bitininkas privalo įregistruoti bityną ir gauti bityno pasą. Kad jį gautų, bitynas turi atitikti reikalavimus, kuriuos reglamentuoja rajono Savivaldybės patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės. Bityno pasą bitininkas turi turėti ir prekiaudamas medumi.

VMVT nuolat tikrina medaus kokybę, vykdo bitynų stebėsenos programą: pasirinkus bityną, tiriama ne tik bičių sveikata dėl užkrečiamųjų ligų, bet ir medaus kokybiniai rodikliai bei liekanos, kurios nepageidautinos meduje, - pesticidai, kietieji metalai, taip pat žiūrima, ar medus nefalsifikuojamas. Mėginiai imami ir tiesiogiai iš bitynų, ir prekybos vietose – turgavietėse, prekyvietėse.

- Ar esama nerimo, kai kalbama apie bičių sveikatą?

- Kretingos rajone įregistruota 120 bitynų, kuriuose auginama per 2 tūkst. 300 bičių šeimų. Nerimą visos Europos mastu kelia bičių ligos, kurias bandoma suvaldyti, - intensyviai reiškiasi virusinis ūmus bičių sparnų paralyžius, bitininkams vis dar nepavyksta įveikti varoatozės – preparatų, galinčių paveikti šią erkę, yra, bet jie nužudytų ir bitę.

Kretingos rajone padėtis nėra bloga – bitės pakankamai sveikos.

- Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, perkant medų?

- Visų pirma, rekomenduočiau medų pirkti jeigu ne iš pažįstamo, tai bent jau iš legaliai bitininkaujančio bitininko, kad, suabejojus medaus kokybe ir kreipiantis į medaus kokybę kontroliuojančią instanciją, žinotume bityno numerį, bitininko pavardę ir pan. Niekada nereikėtų pirkti medaus iš tokio bitininko, kuris vengia etiketės su nuoroda, koks tai medus – pernykštis, pavasario, vasaros, kur surinktas ir t.t. O jeigu medaus stiklainis dar užsuktas Kėdainių konservų fabriko ar Daumantų majonezo dangteliu, manau, pro tokį bitininką išvis reikėtų praeiti.

- Nusipirkus medaus, visada norisi, kad jis kuo ilgiau išbūtų skystas. O kelios dienos – žiūrėk, medus ir susicukruoja. Ar medaus cukravimasis irgi atspindi medaus kokybę?

- Medaus cukravimasis nėra blogai – medus ir turi natūraliai cukruotis. Jeigu medus nesicukruoja, vadinasi, jis arba falsifikuotas, arba nesubrendęs – natūraliai drėgmės meduje gali būti tik apie 20 proc. Jeigu bitininkas surinks nebrandintą medų, šis nesicukruos, bet anksčiau ar vėliau surūgs. Nesicukruoja ir pakaitintas medus. Viena iš falsifikavimo priemonių – meduje ištirpinti cukraus sirupą ir patiekti kaip gerą produktą, antras variantas – cukraus sirupu maitinti bites. Toks medus taip pat nesicukruoja. VMVT pastaraisiais metais tarp rajono bitininkų falsifikuoto medaus neaptiko. Falsifikuoti medų būtų skaudi rykštė pačiam bitininkui – kas gi iš jo bepirktų medų?

- Kokiomis sąlygomis reikėtų laikyti medų? Koks šio produkto galiojimo laikas

- Medaus nevalia laikyti šaldytuve, geriausia – stiklo induose ir, bitininkai žino, nepatartina medaus laikyti cinko, aliuminio induose. Plastiko indeliuose medų galima laikyti tik greitam vartojimui, o visų tinkamiausia tara - mediniai indai.

Pagal standartus medui nėra nustatytas galiojimo terminas, gal todėl, kad medus yra tarsi save konservuojantis produktas. Tačiau bet kokiu atveju per ilgai laikant medų jo maistinės ir gydančios savybės blėsta, todėl medų rekomenduotina suvartoti per metus.

*

Namų sąlygomis medaus vandeningumą galima patikrinti cheminiu pieštuku: nuo didelio vandens kiekio jis tirpsta ir keičia spalvą, o jeigu vandens meduje yra tik 20 proc., cheminis pieštukas rašys kaip paprastas ir spalvos nepakeis. Pieštukas turi būti visiškai sausas, jį reikia panardinti ne mažiau kaip iki 5 mm gylio. Medaus reakcija yra visada rūgšti, o medaus, kuriame įmaišyta cukraus, reakcija būna neutrali ar šarminė. Tai galima patikrinti lakmusu: nuo rūgščios reakcijos jis paraudonuoja, nuo neutralios ar šarminės – pamėlynuoja. Norint nustatyti, ar meduje nėra želatinos, į mėgintuvėlį įpilama 5 ml vandens ir medaus tirpalo santykiu 1:2 ir 5-10 lašų 5 proc. jodo tirpalo. Jeigu meduje yra želatinos – matysis baltų nuosėdų, jeigu ne – tirpalas tik susidrumsčia. Norint patikrinti, ar į medų neįmaišyta krakmolo arba miltų, - 5 ml vandens-medaus tirpalo santykiu 1:2 įlašinama 3-5 lašai liugolio (vandenilio jodo tirpalo). Jeigu tirpalas nusidažo mėlynai, vadinasi, krakmolo ar miltų esama.

• Rašyti komentarą (1)